Žmoguje egzistuoja išorinės glios, kurios yra suvokimo tarpininkės – taip sakant, tų penkių galių dėka žmogus suvokia materialiąją būtį (materialias būtybes). Tai regėjimas – kuris padeda suvokti matomas formas; klausa – kuri padeda suvokti girdimus garsus; uoslė – kuri padeda suvokti kvapus; skonio receptoriai – kurie padeda suvokti maisto savybes; bei jautrumas – kuris būdingas visoms kūno dalims ir padeda suvokti pojūčius. Šios penkios galios padeda suvokti išorinę egzistenciją.
Žmogus turi ir dvasines galias: vaizduotę – kuri padeda suvokti daiktus; mąstymą – kuris atspindi tikrovę; supratimą – kuris apima tikrovę; atmintį – kuri išlaiko viską, ką žmogus įsivaizduoja, mąsto ir suvokia. Tarpinė grandis tarp penkių išorinių galių ir vidinių galių, yra pojūtis, bendras abiem – taip sakant, pojūtis kuris palaiko sąveiką tarp išorinių ir vidinių galių, kuris perduoda vidinėms galioms visa, ką atskiria išorinės galios. Tai vadinama bendru sugebėjimu, nes jis palaiko sąveiką tarp išorinių bei vidinių galių ir dėl to bendras abiem galioms.
Pavyzdžiui, regėjimas yra viena iš išorinių galių, jo dėka žmogus mato ir suvokia šią gėlę ir perduoda šį suvokimą vidiniai galiai – bendram sugebėjimui – kuris perteikia šį suvokimą vaizduotės galiai, kuri, savo ruoštu, suvokia ir suformuoja tą vaizdinį bei toliau siunčia jį mąstymo galiai, mąstymo galia atspindi tai ir suvokusi tikrovę perduoda tai supratimo galiai, supratimas po to kai suvokia, perduoda šį vaizdinį atminčiai, o atmintis išlaiko jį savo saugyklose.
(Abdu’l-baha; Atsakymai į kai kuriuos klausimus; ISBN: 9986-735-06-8)