Savo laiku, dar prieš 2500 metų, Platonas išreiškė mintį, kad skaičiais galima aprašyti visą mus supantį Pasaulį. Ir jis buvo teisus, kadangi viskas kas egzistuoja – egzistuoja per sąveikas, padėtis bei procesus. Turbūt niekas neprieštaraus, kad visas šias išraiškas galima aprašyti skaičiais bei skaimeninėmis funkcijomis. Skaičiai savaime jokios prasmės neturi. Prasmę jie įgauna tik tada, kai jais yra perteikiama informacija.
Prisimenant Platoną, jį cituojantys autoriai savo straipsniuose atkreipia mūsų dėmesį į šiuos niuansus. Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti bei suprasti verta aptarti paprastą šių dienų techninių pasiekimų pavyzdį: gamtoje užfiksuoto vaizdo atkūrimas monitoriaus ekrane. Šiuolaikiniais terminais tariant Platonas sakė, kad gamtos vaizdelis – tai IDEALAS; jo atvaizdas kompiuterio monitoriuje – IDĖJA siekianti idealo; kuriant ekrane matomą vaizdą signalas praeina makrokomandų bei mikrokomandų lygius, kas Platono terminais kalbant vis dar tebėra nuosekliosios idėjos iš kurių susideda IDĖJA. Galiausiai kompiuterinėje laikmenoje yra saugomas mašininis kodas, nuliukų bei vienetukų rinkinys (skaitmeninė vaizdo išraiška) iš kurio ir atkuriamas vaizdas. Neturėdamas šiuolaikinių terminų Platonas Juos pavadino EIDOSAIS. Šiandien, lyginant vaizdą analoginiame ekrane su vaizdu HD ar 3D ekrane mes jau akivaizdžiai matome, kad juo toliau juo labiau IDĖJA artėja prie IDIALO. Na o trimačių spausdintuvų pagalba materializuojamas vaizdas mums jau suteikia galimybę patvirtinti Platono išsakytą mintį, kad bet kuris IDIALAS gali būti išskaidytas į EIDOSUS ir iš jų rinkinio vėl atkurtas. Tai mums gali padėti plačiau suvokti informacines sistemas bei informacinius procesus…
( ištrauka; pilnas straipsnis: http://matutis.eu/mastymas/ )
Dabar jau fizikai prie šio suvokimo priartėjo; anksčiau masę, vadintą medžiagos kiekiu, po to – energijos, impulso kiekiais, dabar jau vadina – informacijos kiekiu.