Mokytojo darbdavio paradoksas…

       Kyla pačių įvairiausių minčių užsidavus klausimą: Kas gi yra mokytojo darbdavys?
Šiuo metu populiaru svarstyti teiginį, kad mokytojo darbdavys yra jo mokinys… Tačiau, čia iš karto iškyla prieštaravimas paprastajai logikai, kaip tas kuris dar nemoka (būsimas mokinys) gali kelti tikslus bei uždavinius mokytojui? Tokią prielaidą galima kelti tik siekiant pastatyti į pirmą vietą būtinąjį abipusį ryšį tarp mokinio ir mokytojo. Bet abipusio ryšio būtinybė neiškelia mokinio į darbdavio pozicijas. Kitas niuansas, į kurį ko gero būtina atkreipti dėmesį mąstant šia tema, yra klaidingas supratimas, kad mokytojas turi išmokyti. Išmokyti – reiškia keisti kitą žmogų. Tačiau kito žmogaus pakeisti niekias iš mūsų negali. Mums duota keisti tik save. Galima paprieštarauti, o kaip gi dresiravimas su bizūnu ir lazda? Įdėmiau pastudijavę tokias situacijas nesunkiai ko gero pastebėsime, kad tokiais atvejais žmogus prisitaiko tik išoriškai, bet viduje nesikeičia. Tam kad žmogus pasikeistų reikalingas jo vidinis noras keistis arba mokytis. Taigi, joks mokytojas negalės išmokyti mokinio jei mokinys to pats nenorės. Tada jau, kai suprantame kad mokinys turi būti nusiteikęs mokytis, mokytojo misija gali būti formuluojama aiškiau ir realiau: padėti mokiniui mokytis. Parodyti gaires, atskleisti nepažintas erdves, pasidalinti turimomis žiniomis… Abipusis mokinio ir mokytojo ryšys ir abipusis supratimas. O kaip tada visgi su darbdaviu? Čia ko gero verta pamąstyti tokia linkme: bet kuriame mokymosi ar studijavimo etape žmogus vis giliau integruojasi į visuomenę, į žmonių bendruomenę, tapdamas neatskiriama, sąmoninga, integralia žmonijos organizmo ląstele… Tada galima svarstyti prielaidą, kad mokytojo darbdavys yra visuomenė…

 

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>