Pamoka…

   – Argi dabar laikas mane mokyti? – tariau aš…

   Vėjas staugė, kaip žvėris, ir skalavo vilnys. Tėvui teko rėkti, kad aš girdėčiau, ir jis rėkė:
   – Visuomet laikykis taip, tarytum nieko nėra už tave geresnio ir nieko nėra blogesnio – tai bus tikra! Bajoras ir žvejas, kunigas ir kareivis – vienas kūnas, ir tu toks pat reikalingas jo sąnarys, kaip ir visi kiti. Niekuomet nesiartink prie žmogaus, manydamas, kad jame daugiau pikto, negu gero! Manyk, kad gero daugiau jame – taip ir bus! Žmonės duoda tai ko iš jų reikalauja…

   – Atmink – viskas, kas gera, iš žmogaus…

Ištrauka iš Maksimo Gorkio apsakymų rinkinėlio „Italijos vaizdai“;
išvertė Petras Vaičiūnas, leidžia „SPAUDOS FONDAS“, Kaunas, 1934;
Pigusis knygynėlis Nr. 16

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.