Bet kokia užsienio investicija neišsiverčia be vietinio personalo, kuris aptarnauja šią investiciją. Bet kokio turto svarbi vertės dalis yra žmonės, nors ši dalis labai sunkiai įvertinama.
Vienas žmogus, nesąveikaudamas su kitais žmonėmis, taip pat nesukuria jokios vertės, net ir valdydamas tūkstančius mechanizmų bei galybę resursų, potencialiai panaudojamų gamybiniame procese.
Taigi vertinant potencialios investicijos perspektyvas bei riziką ir atrenkant investiciją aptarnausiantį personalą, bet kuris investuotojas susiduria su analizės poreikiu, kad analitinių išvadų pagrindu galėtų įvertinti visą socialinę-ekonominę šalies aplinką, kurioje gyvena individai pretenduojantys aptarnauti šią investiciją. Žmogus tik tarp žmonių. Visi žmonės veikia vienas kitą. Psichologai išskiria du šios sąveikos aspektus: asmenybės ir masių psichologiją. Kita vertus šių dviejų dalių visuma formuoja bendrą šalies visuomenės socialinę-ekonominę aplinką, dar kitaip vadinamą šalies politologine visuomenine sankloda.
Pasaulinio informacinio tinklo sukūrimas sudarė prielaidas laisvam bei efektyviam finansinių resursų judėjimui. Tuo pasinaudojo įvairios finansinės institucijos prisidėdamos prie globalinės ekonomikos vystymosi. Net galima daryti prielaidą, kad finansų rinkų globalizacija yra naujosios globalinės ekonomikos stuburas. Laisvas žinių bei informacijos judėjimas pasaulį apraizgiusiais skaitmeniniais tinklais, laisvas pasaulinio kapitalo judėjimas, nepripažįstantis jokių sienų, laisvas informacinių srautų judėjimas, nebestabdomas net kalbų barjerų, įtakoja visuomenės sluoksnių keitimąsi. Visa tai verčia pamąstyti apie naujų vertinimo metodikų poreikį pasitinkant XXI amžiaus globalizacijos iššūkius…
(iš 2012 m. publikacijos: V. Matutis, „Užsienio investicijos ir vietinis personalas„)
Leave a Reply