Gyvenimo prasmės beieškant,
Septintą dešimtį baigiau
Sustojęs pakelės pavėsy,
Aš apsižvalgęs vis mąsčiau…
Ar ant žolės, ar ant asfalto
Vis stabilumą išbandau…
Nors skrydžio polėkio norėčiau,
O koks ten stabilumas, nematau…
Dangus, medelis ar žolytė…
Kūrybai mūzą vis kviečiau.
Tačiau kūrėjas gailestingas.
Dėkingas jį aš pažinau…
Nors pažinimo ratas begalinis
Ir prie atsakymo kiekvieno
Aš klausimėlių keletą radau.
Tačiau kūrėjo tikslo vieno
Harmonijoje prasmę supratau…
Platonas, Leonardas ir Enšteinas…
Kalbėjo apie tai daug paprasčiau:
„Kūrėjo meilė kūriniui svarbiau…“
(autorius nežinomas ©)
Leave a Reply