Prašau… atleisk, išeik, pamiršk, paleisk…
Nors dar palauk, leisk atsisveikinant, dar prisiglaust…
Kad atminty išliktų šiltas jausmas…
Aš priglundu… jaučiuos kaip mažas vaikas…
Tik vieno trokštu… Kad sustotų laikas…
…Bet… tai iliuzija, tai sapnas… reik nubusti
Ir vėl ramybę savyje pajusti…
Nors dar palauk, leisk atsisveikinant, dar prisiglaust…
Kad atminty išliktų šiltas jausmas…
Aš priglundu… jaučiuos kaip mažas vaikas…
Tik vieno trokštu… Kad sustotų laikas…
…Bet… tai iliuzija, tai sapnas… reik nubusti
Ir vėl ramybę savyje pajusti…
…………..
(Gražina)
Prašome, Gražinut, čia
lytim vyriška jau nesiskųsti,
nes kai išeis –
negrįš juk amžinai.
Negaila bus, kad liks
ramybėje namai? 🙂