Socialiniai aspektai

NEMOKAMAS DARBAS NAMŲ ŪKYJE.

SOCIALINIAI ASPEKTAI.

Dalė Andreikėnienė; Vaidotas Matutis; 2016; Lithuania

 

Полная стятья на русском языке: http://matutis.eu/социальные-аспекты/

Full article in english: http://gisap.eu/node/115875

 

 

Anotacija

Straipsnyje aptariamas nemokamas darbas namų ūkyje. Pasiūloma nemokamo darbo namų ūkyje sampratos formuluotė, analizuojama namudinio darbo rūšių struktūra ir diversifikacija. Tyrime šeima interpretuojama kaip namų ūkis. Darbą namų ūkyje siūloma vertinti keliais aspektais. Pirmiausia kaip socialinę visuminio darbo sudedamąją dalį. Darbas, vykdomas namų ūkyje, traktuojamas ir kaip namudinis nemokamas darbas, todėl siūloma svarstyti galimybę įtraukti jį į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą. Pateikiame nagrinėjimui nemokamo namudinio darbo, vykdomo namų ūkyje, požymius ir struktūrą. Ši analizė atskleidžia visuotinės gerovės raiškos ir jos kitimo tendencijų socialinius aspektus. Ekonominis šios veiklos dedamosios aspektas palanuojamas nagrinėti kitame straipsnyje.

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: namų ūkis, namudinis darbas, gyventojų pajamų ir nemokamo namudinio darbo diferenciacija, rodikliai, socialiniai skirtumai, visuotinė gerovė.

Įvadas

Darbas – tai procesas, kai kuriamos materialinės ir intelektinės vertybės, žmogaus, kolektyvo ir visuomenės gerovė. Darbe žmogus realizuoja save, savo idėjas kaip socialinė būtybė ir siekia sukurti produktą, kuris padėtų užtikrinti jam geras gyvenimo sąlygas. Pati šios idėjos vertė atsiranda dėl indėlio kuriant visuomenės narių aktyvų pilietiškumą bei pagrindinį socialinį visuomenės potencialą – šeimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Darbo kodeksas, 2002) aptariamas darbo ir poilsio laikas, taip pat mokamas ir nemokamas darbas už namų ūkio ribų bei mokamas namudinis darbas, bet nesigilinama į nemokamą darbą namų ūkyje.

Šiame straipsnyje aptariama nemokamo darbo atliekamo šeimoje (namų ūkio sąlygomis) samprata, taip pat vaidmuo ir įtaka socialiniam mūsų gyvenimui. Ši tema mokslinėje literatūroje beveik neanalizuojama.

Tyrimo objektas – nemokamas darbas namų ūkyje, jo struktūra.

Tyrimo tikslas: remiantis statistinių duomenų analize ir namų ūkio tyrimo duomenimis, atskleisti nemokamo darbo turinį ir struktūrą bei socialinį aspektą.

Tyrimo metodai. Loginis-analitinis metodas taikytas aiškinantis socialinį teisės normų bei sąvokų turinį (mokamo ir nemokamo darbo, poilsio laiko), siekiant pateikti išvadas ir pasiūlymus. Lyginamasis istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti nemokamo darbo namų ūkyje sampratos kitimą ir tai lėmusias priežastis. Kritinės analizės metodu siekta nustatyti procesų reguliavimo disfunkcijas ar galimas tokių disfunkcijų atsiradimo priežastis. Anketiniu-ekspertiniu metodu sudarytų klausimų ir atsakymų į neformalizuotus klausimus būdu sukauptos žinios susijusios su respondentų, šeimos narių, nuomone, kuri išsiaiškinta juos apklausus naudojamos aptariant nemokamo darbo namų ūkyje struktūrą.

Nemokamas darbas šeimoje, remiantis Šveicarijos banko UBS (Šveicarijos bankų unija) standartais, suskirstytas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, kuris neatsiejamas nuo žmogaus poreikių tenkinimo struktūros. Šios struktūros sudėtinės dalys yra šios: buitis, švietimas, sportas, kultūra, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga, civilinė sauga, politika, vartotojų apsauga, tarpusavio bendradarbiavimas. Pateiktos klasifikacijos pagrindu galima daryti prielaidą, kad nemokamas darbas šeimos ūkyje susieja šiuos keturis pagrindinius elementus:

 

  • asmeninį šeimos ūkį;
  • privatų namų ūkį žemės ūkio sektoriuje;
  • rūpybos ekonomiką namų ūkyje (aprūpinant šeimos narius);
  • visuomeninę, bendruomeninę ir labdaros veiklą.

Masiškiausio ir kiekvieną visuomenės narį veikiančio asmeninio šeimos ūkio darbo turinį sudaro šios darbo rūšys: maisto įsigijimas, gamyba, paruošimas vartoti; drabužių įsigijimas, priežiūra (valymas, skalbimas, lyginimas); kasdienė būsto priežiūra (baldų, kilimų valymas); aplinkos tvarkymas; buitinės technikos įsigijimas, naudojimasis, priežiūra, remontas; transporto priemonių įsigijimas, naudojimas, priežiūra, paruošimas techninei apžiūrai, remontas, periodinis valymas; ryšio priemonių įsigijimas, naudojimas, priežiūra, remontas; vaikų, tėvų, senelių ir kitų asmenų, susijusių giminystės ryšiais ir ne, slauga namuose; vaikų neformalusis ugdymas: tam tikrų mokėjimų bei įgūdžių lavinimas ir tikslinis asmenybės formavimas; tėvų pasiruošimas neformaliajam ugdymui; priežiūra ir pagalba vaikams, lankantiems mokyklą; darbas šeimoje mokant vaikus laikytis dorybių ir visuomenės normų bei kita veikla, susijusi su namudiniu nemokamu darbu (1 lentelė).

 

1 lentelė. Vidutinė vieno asmens paros darbo laiko trukmės struktūra namų ūkyje (procentais)

Eil. Nr.

 

Darbų namų ūkyje skalė Šveicarija Lietuva
1. Maisto prekių įsigijimas, gaminimas ir vartojimas 33,0 32,9
2. Asmeninė higiena ir sveikatos priežiūra 7,0 5,8
3. Drabužių ir avalynės įsigijimas bei priežiūra 5,0 8,1
4. Namų apyvokos ir elektronikos prekių įsigijimas, būsto tvarkymas, remontas, šildymas 18,0 19,3
5. Pagalba šeimos nariams ir kartu gyvenantiems asmenims 2,0 1,5
5. Transportas 13,0 9,0
6. Švietimas ir savišvieta 1,6
7. Ryšiai ir komunikacija 3,9
8. Poilsis ir kultūros poreikių tenkinimas 16,0 12,9
9. Kelionės 4,0 3,0
10. Neapibrėžta veikla 2,0 2,0

1 lentelėje pateikti Šveicarijos UBS banko ir autorių ekspertinio vertinimo Lietuvoje duomenys. Iš jų matyti, kad didžiausią laiko dalį sudaro darbas, susijęs su maisto prekių įsigijimu, gaminimu ir vartojimu (33 proc.), namų apyvokos ir elektronikos prekių įsigijimu, būsto tvarkymu, remontu, šildymu ir kitomis reikmėmis (19,3 proc.), taip pat poilsiu, kultūra bei kitais poreikiais (12,9 proc.).

Atsižvelgiant į esamas darbo namų ūkyje pertraukas, vienos paros darbo laiką galima prilyginti vienos darbo pamainos laikui arba 8 darbo valandoms. Taip per metus darbo namų ūkyje laikas sudarys 2920 val. (365 d. x 8 val. = 2920 val.). Palyginę vieno dirbančiojo metų darbo laiką su vieno dirbančiojo ekonomiškai efektyviu darbo laiku – 1700 val. (pastarasis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp kalendorinio darbo laiko, režiminio ir vidutiniškai normuojamo neatvykimo į darbą vienam darbuotojui), gauname, kad namų ūkyje dirbantis žmogus dirba 2920 val. ir turi 1,7 etato pareigybę (2920 val.: 1700 val. = 1,7).

Tai labai svarbus darbo namų ūkyje socialinis aspektas, todėl siūlome, kad šis darbo laikas turėtų būti apskaičiuojamas kaip nedraudiminis darbo laikas ir įtraukiamas į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą.

Reprodukcinės ekonomikos rezultatą mokslinių tyrimų darbuose pilietinės visuomenės tema aprašo vienintelis autorius – R. Putnamas (Putnam, 2001). Tai vadinamasis socialinis kapitalas, kurį, be kitų darbo rūšių, lemia nemokamas darbas šeimoje. Socialiniai tinklai, piliečių ryšiai, vertybės ir požiūriai yra svarbūs socialinės ir ekonominės šalies plėtros veiksniai.

Nemokamas darbas šeimoje pasireiškia daugeliu būdų, todėl jį sunku suskirstyti į kategorijas. Įvairiose šalyse nemokamai šeimoje dirbančių asmenų skaičius, jų veiklos profilis, amžius, kilmė, išsilavinimas skiriasi.

Yra teigiančiųjų, kad nemokamai šeimoje dirbama laisva valia ir savo iniciatyva, tai jokiu būdu negali būti privaloma. Individo įsipareigojimą atlikti šią veiklą lemia ne tik finansinės paskatos, bet ir siekis veikti savo šeimos interesų bei asmenybės ugdymo labui.

Nemokamo darbo šeimoje būdai yra šie: pagalba kitiems asmenims, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, dalyvavimas teikiant pagalbą šeimos nariams ugdymo tikslais, tarpusavio pagalba bei savitarpio pagalbos grupės.

Tačiau aptariant nemokamo darbo namų ūkyje socialinius aspektus tarptautiniu mastu reikia akcentuoti, kad vertinimas labai priklauso nuo konkrečioje šalyje susiklosčiusių kultūrinių bei socialinių tradicijų. Taigi ir įtaka bei požiūriai yra labai skirtingi. Daugelyje europos šalių jau nusistovėjo pencijinės sistemos tradicijos, kai jau nebedarbingais visuomenės nariais rūpinasi visi darbingo amžiaus pilečiai solidariai. Toks solidarus rūpestis perskirstomas naudojant pencijinius fondus bei kitas socialines institucjas. Tuo tarpu kinijos socialinės tradicijos apsiriboja šeima ir nedarbingais nariais įpareigoja rūpintis dar darbingus šeimos narius. Nors ir kinijoje pastaruoju metu jau pastebimos tendencijos taikyti mišrią rūpybos arba socialinių garantijų sistemą.

Europos socialinė sistema skirta pencijiniam aprūpinimui formavosi vykstant gamybos modernizavimui atsiradus mašininiam darbui ir vyko nedaug atsilikdama nuo švietimo sistemos to meto reformos, kurios esmė tada buvo paruošti kvalifikuotą darbo jėgą. Tai pigiausiai buvo galima padaryti įvedus visuotinai privalomą vidurinį išsilavinimą ir padarant jį nemokamą. Nes atsiradus mašininiam darbui jo našumas išaugo tiek, kad buvo galima taip pat pradėti vystyti pencijinio (draudiminio) rūpinimosi sistemą. Tuo tarpu kinijos kultūrinės tradicijos darė didesnę įtaką socialinei raidai nei mašininio darbo atsiradimas. Taigi atskirai paimtose šalyse nemokamo darbo namų ūkyje įtaką šalies socialinei bei ekonominei raidai irgi reikėtų vertinti gana atsargiai ir būtinai atsižvelgiant į kultūrinių tradicijų formuojamas tendencijas.

Nemokamas darbas šeimoje ypač vertingas dėl savo įnašo kuriant visuomenės gerovę. Tai ne tik socialinės paslaugos ar sritis, skirta vykdyti pagrindines valstybės užduotis. Nemokamas darbas šeimoje naudingas ir kuriant šeimos pajamas, intelektinį potencialą, socialinius ir visuomeninius ryšius. Kiekvienas asmuo, besiimantis nemokamo darbo šeimoje, solidarizuojasi su kitais visuomenės nariais.

Įvairias sritis apimantį nemokamą darbą šeimoje galima kryptingai skatinti. Ugdant vaikų visuomeniškumą, juos lavinti ir auklėti galima taip, kad vėliau jie taptų aktyviais visuomenės nariais. Šio proceso įkvėpimo šaltinis – dalyvavimas socialinėse programose, kurių dalyviais dažniausiai būna šeimos nariai. Nemokamas darbas šeimoje gali atlikti ypatingą vaidmenį kovojant su ilgalaikiu nedarbu ir profesiniu mobilumu, nes tai gali padėti kaupti svarbią darbo rinkai reikalingą patirtį ir žinias, kurti ryšių tinklą. Šalia veiklos socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse, kurios laikomos tradicinėmis, atliekant nemokamą darbą šeimoje galima įgyti bendrųjų ryšių, komunikacijos, saviraiškos, socialinių įgūdžių, organizacinės vadybos, profesinio lavinimo gebėjimų ir žinių. Atsiveria daug galimybių išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, išmokti priimti tinkamus sprendimus, spręsti problemas, perprasti darbo kultūrą, išbandyti savo teisingumo pojūtį ir gebėjimą vadovauti.

Nemokamas darbas šeimoje gali tapti svarbia biografijos ir profesinės karjeros dalimi. Taigi nemokamas darbas šeimoje yra svarbi neformaliojo ir neinstitucinio mokymo priemonė, papildanti formalųjį mokymą, švietimą ir ugdymą. Aktyviems vyresnio amžiaus žmonėms nemokamas darbas šeimoje svarbus dėl dviejų priežasčių: visų pirma jie gali ir toliau dalyvauti šeimos gyvenime, dalytis savo gyvenimo patirtimi ir jaustis reikalingi (tai teigiamai veikia ir jų sveikatą bei gyvenimo kokybę); antra, nemokamas darbas šeimoje gali skatinti geresnį skirtingų kartų tarpusavio supratimą, sudarydamas sąlygas jauniems ir seniems žmonėms dirbti drauge, keistis patirtimi, vieniems kitus palaikyti. Darbdaviai ir įmonės taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį, skatindami nemokamą darbą šeimoje, nes jų tarnautojai ir specialistai, dirbdami už įmonės ribų, įgyja socialinės patirties, didėja jų kūrybingumas bei motyvacija. Be to, įmonės vis labiau suvokia savo socialinę atsakomybę: abipusiškai naudinga vietos ir nacionalinių institucijų bei įmonių partnerystė padeda kartu veikti kuriant visuomenės gerovę. Socialinių partnerių dialogas, abipusis mokymasis ir kolektyvinės sutartys gali padėti pelnyti didesnį pripažinimą ir sulaukti palaikymo dėl nemokamo namudinio darbo šeimoje, kuris yra sudėtinė socialinės atsakomybės dalis.

 

Išvados

  1. Darbas namų ūkyje, ypač svarbus ugdant visuomenę, skiriasi tik savo atlikimo vieta, be to, jis neapmokamas. Jį derėtų prilyginti visiems kitiems darbams, atliekamiems viešajame ir privačiajame sektoriuose. Todėl nemokamas darbas namų ūkyje turėtų būti įtrauktas į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą socialiniam kapitalui kaupti.
  2. Nemokamas darbas namų ūkyje yra produktyvus – tai darbas, kuriuo pagrįstos visos kitos darbo formos, nes būtent jis produkuoja ir reprodukuoja darbo jėgą – patį vertingiausią visuomenės resursą. Tai atskleidžia nemokamo darbo namų ūkyje svarbą visuotinės gerovės socialiniam aspektui. Kai kurias namudines paslaugas gali atlikti tam tikros tarnybos, bet už atitinkamą (sutartinį) atlygį, arba savanoriai – be atlygio.

 

Literatūra:

 

  1. Dalė Andreikėnienė,. “Darbo namų ūkyje kaip (ne)profesionalizacijos socialinė – ekonominė problema” TILTAI, 2015, 2, 67–78, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online);
  2. (Ne)apmokamas darbas: šeimai palanki darbo aplinka ir lyčių lygybė Europoje. (2006). Ats. red. J. Reingardė. Vilnius: Eugrimas. ISBN 978-9955-9775-8-2;
  3. Ashiagbor, D. (2005). The European employment Strategy. Labour Market Regulation and New Governanace. Oxford: University Press, 347 p. ISBN 0-19-927964-0;
  4. Crompton, R. (1999). Restructuring Gender Relations and Employment: The Decline of the Male Breadwinner. Oxford;
  5. Čiužas, A. (2003). Požiūrio į darbą kitimas. Filosofija. Sociologija 4: 1–26;
  6. David, S. (2006). No Place Like Home. Organizing Home-Based Labor in ihe Era of Structural Adjustment. New York: Routledge, p. 1–5;
  7. Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. LRV nutarimas Nr. 650. (2003). Valstybės žinios, 2003-05-30, Nr. 52-2326. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=332839&p_query=&p_tr2=2 [žiūrėta 2012 02 20];
  8. Den, D. L. (2001). Work-family arrangements in organizations. A crossnational study in the Netherlands, Italy, the United Kingdom and Sweden. Amsterdam: Rosenberg publishers, p. 59–84. ISBN 0-202-30656-9;
  9. Haker, L. (1996). The family-friendly employer in Europe. In: S. Lewis, J. Lewis. The workfamily chalenge. Rethinking employment. London: Sage;
  10. Kanopienė, V. (1999). Moterų ir vyrų galimybės darbo rinkoje. Feminizmas, visuomenė, kultūra (straipsnių rinktinė). Vilnius: VU leidykla, p. 68–79;
  11. Lijphart, A. D. (1971). Comparative Politics and the Comparative Method. American Political Science Review,p. 1–65;
  12. Lisabonos sutartis. (2007). Europos Sąjungos oficialus leidinys C 306/01. Prieiga internete: http://eur-lex.europa.eu/JOHtml.do?uri=OJ:C:2007:306:SOM:LT:HTML [žiūrėta 2012 02 20];
  13. Mariarosa, D. C. (2008, 1994). Capitalism and Reproduction. In: W. Bonefeld (ed.). Subverting the Present Imagining the Future. Brooklyn (NY): Autonomedia;
  14. Martinkus, B. (1998). Gyventojų užimtumo ir nedarbo pokyčių tendencijos. Ekonomika ir vadyba, p. 1–54. Kaunas;
  15. Martinkus, B. (1998). Darbo ištekliai ir jų naudojimas. Monografija. Kaunas: Technologija, 131 p.ISBN 9986136598;
  16. Mitrikas, A. A. (2001). Moters vaidmens vertinimas Lietuvoje ir Europos šalyse. Filosofija. Sociologija 4: 1–24;
  17. Navickas, V., Paulavičius, K. (1999). Darbo rinka: teorija ir valstybės politika. Vilnius;
  18. Palujanskienė, A. (2003). Darbo ir karjeros psichologija. Kaunas: LŽŪU;
  19. Peggy, A. (2004). The Global Women’s Movements. Origins, Issues and Strategies. London: Zed Books;
  20. Putnam, R. D. (2001). Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Iš anglų kl. vertė J. Novagrockienė ir A. Ramonaitė. Vilnius: Margi raštai;
  21. Rakauskienė, O. G., Chlevinskas, E., Bikas, E., Lisauskaitė, V. (2007). Moterų verslo konkurencingumo didinimas Lietuvoje. Vilnius: Standartų spaustuvė. ISBN 978-9955-801-00-9;
  22. Baxandall, R., Gordon, L. (eds.). (2000). Dear Sisters, Dispatches from the Women’s Liberation Movement. New York: Basic Books;
  23. Federici, S. (2008, 1992). War, Globalization and Reproduction. In: M. Meyer, E. Ndura-Ouedraogo (eds.). Seeds of New Hope. Pan-African Peace Studies for the Twenty-First Century. Trenton (NJ): Africa World Press, p. 114–164;
  24. Šemeta, A. (2004). Sociologija lyčių politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Mintys ir veiksmai 3 (teminis Nr. 4). ISSN 1392-3352;
  25. Šveicarijos UBS banko prieiga internete: http://www.ubs.com/ch/de/search.html.