Kare 100% pergalių nebūna.
Ir pergalė, ir pralaimėjimas gali būti palyginami su daug atspalvių turinčiu šešėliu. Karo meno žinojimas leidžia geriau suprasti, koks yra galutinis konkretaus pralaimėjimo ar pergalės rezultatas.
Tai suvokiant tampa įmanoma patikimiau numatyti, kaip laimėjimai gali virsti praradimais, o pastarieji – kompensuoti netikėtomis sėkmėmis. Kalbama apie strateginį saugumo politikos scenarijų ir atsigavimo procesų valdymą.
Būtina disponuoti visapusiška analitine informacija apie besiklostančių konkurencinių perspektyvų tendencijas. Reikalinga kritinė būtinųjų žmogiškųjų ir technologinių resursų masė.
Svarbiausia – sugebėti sklandžiai ir lanksčiai integruoti tinkamiausias diplomatinės, politinės, ekonominės ir realios kovos strategijas suvaldant net ir pačias desperatiškiausias situacijas.
,,Kartais reikia pralaimėti mūšį, kad laimėtum karą…” (nepamenu autoriaus) 🙂