Kodėl kas tamsią naktį žvaigždės mažos,

Ko jūs nerimstat danguje plačiam?

Juk svetimi jums, svetimi žmogaus kelių miražai.

Jums tolima žmogaus kančia…

Ten taip platu ir Jūs keliams ribų nėra.

Jums kelias – visas mėlynas dangus…

O šičia, žemėje, paklysta kelio vingiuose žmogus.

Jį amžinai vis plaka nerimas ir vėjai,

Jam siaura čia, trošku dulkėtam kelyje…

Akis pakelk, širdis svajų ištroškus vėlei,

Žvaigždžių platybėse te atgaivina viltį tavyje…

(Autorius nežinomas)