Vaidoto Matučio virtuali erdvė

Rugpjūčio šiluma paglostė plaukus,

Jau rudenėja vasara priplaukus.

Nurimo vėjas, jau vanduo ramus.

Gyvenimas vis byra pro pirštus…

Gyvenimas eina, kam bėga, kam teka…
Kitam jis šuoliuoja ir žmonės vis šneka…
Gyvenimo tempas visiems įvairus,
Bet visgi sustoja kiekvienas žmogus…

Sustoja ir žvalgos kur aš ir kodėl?
Kokia prasmė laiko įdėta tėkmėn?
Skubėjom, gyvenom, reik daug mums maniau,
Bet viską palikę keliaujam toliau…

Kiekvienam gyvenimo eatpui savitos pamokos bei nauji supratimai …

Jie neneigia praeities, tačiau skirti dabarties judėjimui į ateitį…