Gyvenimo dualumai

… Yra dvi šviesos rūšys. Yra matoma saulės šviesa, kuri leidžia mums gėrėtis pasaulio grožybėmis – be jos mes negalėtume nieko įžiūrėti.

Nors šios šviesos paskirtis padaryti daiktus matomus mums, ji negali mums suteikti galios suvokti, koks yra tikrasis jų grožis, nes ši šviesa neturi nei proto, nei sąmonės. Tik intelekto šviesa suteikia mums žinojimą ir supratimą, be šios šviesos mūsų fizinės akys būtų bevertės. Ši intelekto šviesa yra pati aukščiausia, nes ji gimusi iš dieviškosios šviesos.

Intelekto šviesa leidžia mums suprasti ir suvokti visa, kas egzistuoja, bet tik vien dieviškoji šviesa gali suteikti mums regėjimą pamatyti nematomus dalykus, pamatyti tokias tiesas, kurios bus aiškios pasauliui tik po tūkstančių metų.

Tai buvo dieviškoji šviesa, kuri leido pranašams pamatyti, kas įvyks po dviejų tūkstančių metų, ir šiandien mes matome jų įžvalgumo išsipildymą. Tai yra ta šviesa, kurios mes turime siekti, nes ji yra didingesnė už bet kurią kitą…

Taigi tai buvo ta šviesa, kuri leido Mozei pamatyti ir suprasti dievo pasirodymą , išgirsti dangiškąjį balsą, kuris kalbėjo jam iš degančio krūmo. Apie šią šviesą Mahometas sako: „dievas yra šviesa iš dangaus ir iš žemės“.

Visa širdimi siekite šios dangiškos šviesos, kad galėtumėte suprasti tikrovę, pažinti slaptuosius dievo dalykus ir paslėpti keliai atsivertų jūsų akims.

Ši šviesa gali būti palyginama su veidrodžiu, ir kaip veidrodis atspindi viską, kas prieš jį , taip ir ši šviesa parodo mūsų dvasios akims visa, kas egzistuoja dievo karalystėje ir daiktų tikroves padaro matomas…

 

( Abdu‘l-baha; Paryžiaus pokalbiai; p. 55; Dvi šviesos rūšys; lapkričio 5 d. 1911 m.; ISBN 9986-735-02-5)

 

… strategavimas …

Karo menas jo nežinantiems gali atrodyti kaip nuolatinis gudravimas ar pastovi apgavystė. Iš tikrųjų karo menas yra konkrečių strateginių taktikų pasireiškimas aktualiose situacijose. Tikslas – išlaikyti konkurento ketinimų ir įžvalgumo kontrolę.
Situacinio valdymo meistriškumas yra kompleksinis. Strateginės komunikacijos kontekste tai pasireiškia labai įvairiai. Dažniausiai tai yra strateginis informacijos valdymas, informacijos cenzūra, informacinis triukšmas, netiksli informacija bei dezinformacija.
Susidūrus su šiais metodais neišvengiamai paveikiamas bet kurio veikiančiojo situacijos suvokimas ar jos nesupratimas, lėtėja sprendimų priėmimo procesai, atsiranda iliuzijos, gausėja klaidos.
Viskas priklauso nuo to, kas yra profesionalesnis.
#strategavimas  by  Renaldas Gudauskas

Apmąstymams, ne tik pasiskaitymui…

Fizinės ir intelekto galios

Žmoguje egzistuoja išorinės glios, kurios yra suvokimo tarpininkės – taip sakant, tų penkių galių dėka žmogus suvokia materialiąją būtį (materialias būtybes).
Žmogus turi ir dvasines galias…  ( Plačiau )

metų sandūroje …

Išorinės formos ir simboliai turi būti naudojami intelektinių idėjų atskleidimui…


.   Dalykas, kuris yra esminis mus supančio pasaulio suvokimui, kad suprastume esmę, yra šis: žmogaus pažinimas yra dvejopas. Vienas yra dalykų, suvokiamų pojūčiais, pažinimas – taip sakant, dalykų kuriuos gali apimti mūsų pojūčiai (klausa, rega, skonis, kvapas, lietimas) ir kurie vadinami sensoriniais. Visa to visuma vadinama pojūčių tikrove.
.   Kita žmogiškojo pažinimo rūšis yra intelektinė – taip sakant, tai yra intelekto tikrovė; ji neturi išorinės formos, vietos ir nesuvokiama pojūčiais. Pavyzdžiui, intelektinė galia nėra juntama; jokia vidinė žmogaus savybė nėra juntamas dalykas, nes tai intelekto tikrovė. Taigi meilė yra proto, ne pojūčių tikrovė; nes šios tikrovės ausis negirdi, akis nemato, uoslė nejaučia, skonio receptoriai neatskiria, lietimas nepajunta. Netgi jėgos, kuriomis fizikoje vadinamas karštis, šviesa, elektra ar magnetizmas nėra pilnai jaučiami. Taigi gamta savo esme yra intelekto o ne sensorinė tikrovė.
.   Aiškindami šią intelektinę tikrovę, esame priversti išreikšti ją pojūčius atitinkančiais vaizdiniais, nes išorinėje egzistencijoje nėra nieko kas nebūtų materialu. Todėl aiškinant intelektinių arba dvasinių reiškinių tikrovę – jų būsenas, padėtį – esame priversti remtis juntamų dalykų forma, nes išoriniame pasaulyje visa, kas egzistuoja, galima pajusti. Pavyzdžiui, sielvartas ir laimė yra intelektiniai dalykai; kai norite išreikšti šias dvasines savybes, sakote: „ mano širdį slegia arba mono širdis perpildyta“, nors žmogaus širdies nei prislėgti, nei perpildyti neįmanoma. Tai yra intelektinė arba dvasinė būsena kurią aiškinant esame priversti remtis jutiminiais ženklais.
.   Taigi pažinimo simbolis yra šviesa, o nežinojimo – tamsa; tačiau pagalvokite, ar pažinimas yra juntama šviesa, o nežinojimas – juntama tamsa?

Abdu’l-baha; Atsakymai į kai kuriuos klausimus; ISBN: 9986-735-06-8