 | Vaidoto Matučio virtuali erdvėPolitika ir gyvenimas | |
|
Užsispyrimas Blėstanti šviesa tamsoje, Smilkstantis lauželis miške, Kviečia, trauka tave, Gamtos gyvybė dar kartą… Net jei lyja lietus, Ar trankosi dangus, Medžiai virsta ir bloškias šalia, Įkvėpimas pagavo tave. Jėgos traukias, dingsta valia, Bet akys dega nauja galia, Net jei ir nebepavyks, Žinosi, atidavei visą save… (Šarūnas Ulba) […] Neįmanoma prarasti to, ko nėra… Neįmanoma sugriauti to, kas nepastatyta… Galima tik išsklaidyti iliuziją to, kas atrodo realu… Dauguma nesusipratimų tarp žmonių įvyksta dėl vienos paprastos priežasties. Mes daug fantazuojame apie tai, kad gerai suprantame vienas kitą, ir mažai kalbamės tam, kad iš tikro vienas kitą suprastume…
[…] Mes matom ją savaip kiekvienas… Galvosūkis Pasiklydę laksto labirintu, Sukabintam klystkelių ir noro, Tų, kurie ne vien maistu minta, Drasko sienas, ieško oro… Gaivų laisvės gurkšnį, duok! Taip senai patirtą, Kaip tą rytą, prieš pat duris, Atidaryti? norą skirtą… Ragai, kanopos ir šarvai, Apsupo nelauktai – suklupom, Baimės pilnomis lūpomis: Gana! Reikia, einam lubom!?… (Šarūnas Ulba) Nieko asmeniško Viena monetos pusė sako tu nepražūsi, Kol savimi būsi, į kurią pusę bepūsi! Tačiau kita, ne tokia maloni ausiai, Taip pat prašosi gausiai gauti antausį. Teisybėje prasmegus, net šiaudas ramybės, Atrodo pilnas galimybės, likimo tvirtybės, Tačiau kas pasakys ar ilgai jis laikys, Jei kita galą įsikibęs bus koks kvailys? Neimti į plaučius, nešikti […] |
|