Apie taikymo ribas

       (tęsinys,  pradžia … )

       Toliau diskutuojant apie pasiūlytą nagrinėjimui kompleksą (kompleksinės analizės metodą), kilo natūralus klausimas: kokiai gi imčiai gali būti taikomas šis metodas? Anksčiau aptartoje dalyje mes kalbėjome apie visuomenę ir joje jau susiformavusius politikos bei biznio (ekonomikos veikėjų) sluoksnius. Taigi kalbėjome apie visuomenę kurią sudaro nuo kelių iki keliasdešimt milijonų individų. Plečiant visuomenės individų skaičių, pasiūlytame komplekso modelyje praktiškai niekas nesikeičia.
       O siaurinant?
       Siaurinant (mažinant) šios grupės individų skaičių irgi didelių pasikeitimų nėra, taigi mažai visuomenei irgi tinka pasiūlytas modelis, tačiau čia kraštutinumas yra jau vienas individas – žmogus. Kiek pasiūlytas modelis tinka vienam žmogui? Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį, nuomonę, nuostatas… Jos jame yra susiformavusios priklausomai nuo jo turimos patirties, įgytų žinių, išsiugdytų įgūdžių… Remiantis tuo kiekvienas žmogus susiformuoja sau tam tikras elgesio taisykles, analogiškai, kaip ir visuomenėje, tam tikras elgesio taisykles suformuoja politika. Taigi žmogaus (individo) nuomones, požiūrius bei nuostatas elementariai logiškai galime pavadinti jo „politika“. Kalbant apie individo „ekonomiką“, jo elgesį materialinėje veikloje kaip tik ir nulemiame jo „politika“ – t. y. jo nuomonės, požiūris bei nuostatos. Taigi ir šiuo atveju vienareikšmiškai „politika“ įtakoja „ekonomiką“.
       Kalbant toliau, tai kaip jau minėjome, pasikeitimus individo „politikoje“ nulemia jo ekonominės veiklos metu įgauta nauja patirtis, sukauptos žinios (veiklos metu pasipildžiusios naujomis), bei įgyti nauji įgūdžiai… Taigi galime teigti, kad ir vėl ratas užsidaro, nes vienareikšmiškai individo „ekonomika“ įtakoja jo „politiką“…
       Tokiu atveju šį kompleksinės analizės modelį galima taikyti labai plačiai: nuo vieno individo iki globalios visuomenės…

(plačiau…)