„Mes turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, kurioje nėra destrukcijos, išskyrus tą, kuri reiškiasi tik tarp mūsų – žmonių, mūsų tarpusavio santykiuose, mūsų vartotojiškame egoizme, kai mums nesvarbus net ir milijonų likimas, jeigu mano sprendimas, veiksmas žada bent akimirką gerumo man ir kad tokio gerumo akimirka yra kaip liežuvį prilietęs saldus nuodo skonis, vėliau virstantis karčia kančia ir viso organizmo sunaikinimu.”
( Ištrauka iš Vinco Andriušio įrašo „NAMAI” : http://andriusis.wordpress.com/2013/02/13/namai/ )
Tekstas vertas apmąstymų net neprisirišant prie tokio globalaus mąsto …
Nuostabu. Aciu!