Atviras klausimas mūsų tautos išrinktiesiems atstovams

Savo straipsnyje gerbiamas Justinas Karosas rašo:

„… jau gana populiariu tapęs kalimas prie gėdos stulpo vadinamųjų valstybininkų (kad šis žodis kartais imamas į kabutes, dalyko esmės nekeičia). Kaip gali toks terminas būti naudojamas tarsi koks keiksmažodis? Juk pripažinti kurį nors politiką valstybininku reiškia vos ne aukščiausią jo įvertinimą. Tad kaip galima tikėtis kurį nors politiką pažeminti jo aukštinimo būdu. Tas, kuris tokį būdą sugalvojo, – arba didelis cinikas, arba didelis kvailys (o gal abu jie drauge). Sunkiau suprasti, kodėl jis taip patiko dabartiniams valdžios vyrams (ir moterims). Jeigu jie nori tuo pasakyti, kad patys savęs jie nelaiko valstybininkais, kad jie greičiau yra antivalstybininkai, tai jau yra jų pačių reikalas. Jie nelaiko savęs tokiais naiviais, kad prisipažintų tarnaują valstybei. …“

O gal tai klausimas mūsų rinkėjams? Ką atstovaujančius žmones mes rinkome ir ką atstovauti jiems patikėjome? Žinoma neatmestinas variantas, kad globalizacijos iššūkių supratimas ir mūsų tautiečių gerovės siekis, valdžios žmones verčia būti globalistais, suprantančiais, kad globalios visuomenės sukūrimo stabdžiai yra pirmiausia valstybės ir tautiškumas. Taigi nutautindami mus ir veikdami antivalstybiniais pagrindais, jie siekia adaptuoti mūsų visuomenę kuo geresniam prisitaikymui globalioje vartotojiškoje visuomenėje. Tada gal mes sugebėsime geriau išgyventi ir būsime laimingesni. Gal todėl: „Kaip vieną iš prioritetinių darbų, kuriuos Vyriausybė turi šiemet atlikti, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nurodė ir prieš kelerius metus parengtos euro įvedimo strategijos atnaujinimą bei įgyvendinimą.“