Demokratijos įrankis
“Demokratija nėra labai gera santvarka, bet už ją kol kas žmonija nieko geriau nesugalvojo“
Kas gi yra ta demokratija?
Mano nuomone demokratija yra galingas ir perspektyvus įrankis, tik kol kas žmonija dar neišmoko efektyviai juo naudotis. Tam kad racionaliai naudotis turimais įrankiais reikia žinių (bent jau „trumpa vartotojo instrukcija“ 🙂 ; apie įrankio veikimo principą, praktinio taikymo aspektus… ) ir praktinių įgūdžių. Žinios įgyjamos per savo karčią patirtį arba su gero mokytojo pagalba, tas pats pasakytina ir apie praktinius įgūdžius bei jų įvaldymą su gero instruktoriaus patarimais ir praktiniais pavyzdžiais. Bet kuriuo atveju nieko gero neišeis be paties mokinio noro ir pastangų. Taigi, net ir toks geras bei elementarus įrankis, kaip plaktukas, ne visada ir ne visiems gerai pasitarnauja (numuštas pirštas). Ypač jei su juo bandoma atidaryti užkonservuotų žiemai agurkų stiklainį (nors, kas pasakė kad neįmanoma, pats bandžiau 🙂 ir pavyko). O ką jau kalbėti apie demokratiją, kuri kaip įrankis yra kolektyvinio naudojimo ir čia neužtenka, kad vienas juo gerai moka naudotis. Reikia, kad ir kiti ne tik suprastų kaip juo naudotis, bet tai daryti optimaliai dar ir norėtų (nes norėti ko nesupranti kažkaip keistokai skamba…)
Peržvelgę žmonijos istoriją nesunkiai pastebėsime, kad demokratijos įrankiu mokomės naudotis žymiai seniau negu kad Kristaus amžius siekia. Taigi, matyt nėra taip paprasta. Per tą laikotarpį demokratija, kaip valdymo forma, pagal savo laisvės laipsnius svyravo beveik nuo anarchijos iki beveik diktatūros. Tai rodo konkretūs istoriniai momentai… Keletas pastarojo amžiaus pastebėjimų:
„XIX a. demokratija tampa įtakinga politine idėja,
XX a. pradžioje – ji virsta politine realybe,
XX a. viduryje tampa geopolitine realybe,
XX a. pabaigoje – tai universali politinio sutvarkymo paradigma.“
|
|
Leave a Reply