Norėčiau patikėti tokiu nuoširdumu. Norėčiau jog tai būtų tiesa. Tačiau negaliu nepastebėti, jog vietoje diskusijos kol kas girdisi tik pavienei monologai ir tai turintys kitus tikslus, ne kviesti argumentuotai diskusijai, o tik užmaskuoti baltų partinių marškinių dėmes vietoje to, kad jas išvalyti… Išanalizavus visas šio ciklo publikacijas, jaučiasi aiškus autoriaus logiškai nuoseklaus dėstymo tikslas: kad marškiniai atrodytų balti (reabilitacija…).
Klasikinė partija dabar yra vieningas organizmas, o ne vado ir jo vasalų būrys. Tą reikėtų suprasi ir tiems, kurie priklauso vieno žmogaus partijoms arba jas remia. Partija gali sėkmingai pasirodyti per rinkimusi ir neturėdama aiškios ideologijos, bet tai būtų tik trumpalaikė sėkmė, po kurios sektų chaotiški valdančios partijos veiksmai ir…rinkėjų nusivylimas. Ir tik aiški partijos ideologija leidžia kiekvienam piliečiui prognozuoti partijos veiksmus. Jei ideologijos nėra, tada sprendimai priimami pagal piketus, demonstracijas, verslininkų, profsąjungų ar lobistų viena kitai prieštaraujančias rekomendacijas. Deja, yra dar partijų, kurioms svarbiausia ne ideologiniai principai, bet valdžios lovys ir iš lobistų už palankius jiems sprendimus gaunami pinigai, o „po mūsų nors ir tvanas“
Rašo Aloyzas Sakalas savo straipsnyje „Dar vienas požiūris į Lietuvos partijas”. Tačiau kam tam piliečiui prognozuoti partijos veiksmus? Jei jis pilietis, tai jis atsakingas už savo pasirinkimą ir jam turi užtekti drąsos pareikalauti iš savo atstovo atsakomybės.
Lietuvoje pilietiškumo nebuvimo kainą mes sumokame visi – gamybos žmonės, pramonės žmonės, valstybės žmonės, kultūros žmonės, paprasti žmonės… Visi sumokame kainą, nes skurdiname savo visuomenę. Labai tikiuosi, kad ši situacija ateityje pasikeis.
Pritariu šių eilučių autoriui visa širdimi, tačiau nors ir esu optimistas, bet ko gero ne ant tiek 🙂 , nemanau kad tokių permainų greitai sulauksime… Tam nėra prielaidų ir ko gero trūksta valios?
Leave a Reply