Dvasingumo sąvoka šiuolaikinėje visuomenėje labai išplaukusi ir nekonkreti, nors sunku pasakyti ar anksčiau buvo aiškiau. Kriterijai pagal kuriuos žmogus buvo vadinamas dvasininku, ne visada reiškė jo dvasingumą…
Žmonės, besidomintys dvasingumu, dvasinio tobulėjimo kelią suskirstė į septynias pakopas vadinamas „septyniais miestais“ arba „septyniais slėniais“. Pirmasis – paieškų, antrasis – meilės, trečiasis – žinių, nors gal teisingiau būtų sakyti pažinimo; ketvirtasis – vieningumo arba vienovės ir bendrumo supratimo; penktasis – pasitenkinimo, šeštasis – nuostabos, septintasis, paskutinysis, – skurdo, kurio supratimas yra dvasinis turtas…
Įdomiausia, kad gilinantis, supranti, jog tame yra nemažai tiesos ir jokie žmonijai atnešti mokymai tam neprieštarauja…
[…] Šioje erdvėje publikavus įrašą “Dvasingumo kelias…” buvo išsakyta gana nemažai įvairių nuomonių ir net prisimintas gerokai anksčiau […]