Kaip sunku kartais priimti kritiką. Dar sunkiau suprasti kitą žmogų, o jei jis dar karščiuojasi kritikuodamas tave… Žinoma, daug maloniau girdėti pagyras. Bet supratimas: kas geriau – dažnai būna gan skausmingas.
1956 m. R.Ozolas savo metafizinio dienoraščio mintyse rašo: „Giriant be saiko ir stiprios prigimties žmogų galima išvesti iš tiesaus kelio. Tikri draugai turi kalbėti tiesą, kad ir kokia karti ji būtų.„
O apie kokią patirtį jūs čia taip aplinkui?
🙂
Cia ne apie patirtį, o apie žmonių tarpusavio supratimą. 🙂