Valstybė, kaip visuomenės egzistavimo struktūrinė forma, nuo pat savo atsiradimo buvo ir yra prievartos aparatas. Net ir demokratinė valstybė išlieka prievartos aparatu užtikrinančiu, kad būtų laikomasi daugumos priimtų taisyklių bei nuostatų. Valstybėse, kuriose demokratija realizuojama renkamos atstovaujamosios valdžios principu, ypač aktualu užtikrinti, kad išrinkti valdžios atstovai nepiktnaudžiautų valdžia bei jiems suteiktomis galiomis ir atsakingai atstovautų jiems pasitikėjimą išreiškusių rinkėjų valiai. Tačiau tai įmanoma tik esant atitinkamam bei pakankamai efektyviam atgaliniam ryšiui arba aukštam sąmoningumo laipsniui, paremtam tradicijomis. Kadangi Lietuvoje demokratinio valdymo tradicijų susikūrimui dar per trumpas nepriklausomybės laikotarpis, tai belieka kol kas stiprinti ir tobulinti atgalinio ryšio mechanizmą.
Tokio atgalinio ryšio nebuvimą šiandieninėje Lietuvoje puikiai įiliustruoja žurnalisto klausimas piketuotojams: „O kam jūs protestuojate, jeigu valdžia negirdi Jūsų ir nežada keisti savo sprendimų? Kokia prasmė reikšti savo nuomonę, jeigu ji niekam neįdomi?” Taip, pastarieji įvykiai rodo, kad šalyje susiformavo valdžios diktatūra, kuri ne tik negirdi ją rinkusių žmonių protesto balsų, bet ir nori nutildyti žmones, priversti juos aklai paklusti išrinktųjų valiai. Tautai, išrinkusiai valdžią ir jai perdavusiai galias, nepalikta jokių realių galimybių kontroliuoti valdžią, reikalauti iš jos atsakomybės.
Taigi tobulinant atgalinio ryšio mechanizmą tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų puikią iniciatyvą parodė sąmoningų Lietuvos piliečių grupė inicijavusi parašų rinkimą referendumui surengti. Pasak iniciatyvinės grupės koordinatoriaus teisininko A. Paulausko, referendumu siekiama pakeisti Konstituciją, sugrąžinant apribotas piliečių teises dalyvauti savo valstybės valdyme bei politiniame gyvenime. Jie siūlo Konstituciją taisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl Seimo paleidimo, Prezidentė, vykdydama žmonių valią, įgytų teisę paleisti Seimą. Tai būtų mūsų šalyje nauja renkamų politikų socialinės atsakomybės forma. 2010-01-20 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo iniciatyvinę grupę surengti privalomąjį referendumą tokiai Konstitucijos pataisai priimti. Pirmadienį, sausio 25 dieną, iniciatyvinei grupei, kurią suformavo pagrinde Naujosios Sąjungos (socialliberalų) atstovai, turėtų būti išduoti parašų rinkimo lapai. VRK posėdyje pritarta kompromisiniam variantui – nenustatinėti referendumo pavadinimo, apsiribojant įstatymus atitinkančia preambule kiekviename parašų rinkimo lape „Dėl referendumo paskelbimo, įgyvendinant suverenią tautos teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus“. Tokiu būdu tautai būtų suteikta teisė pasiūlyti atstatydinti blogai dirbantį, nepopuliarų Seimą. „Jeigu tauta padaro klaidų, išrinkdama Seimą, kodėl negalėtų būti jai suteikta galimybė ištaisyti tas klaidas“, – retoriškai klausė A. Paulauskas (Naujosios Sąjungos (socialliberalų) partijos pirmininkas, iniciatyvinės grupės koordinatorius, teisininkas).
Sveikintina, kad socialliberalai, sugebėję suburti ne tik savo partiečius, nuosekliai laikydamiesi savo ideologinių vertybių ir pažadų rinkėjams, bando žengti šiuo, mano nuomone, perspektyviu, nors ir labai nelengvu, keliu, nes per pastaruosius 15 metų nei viena tokia iniciatyva nesibaigė sėkmingai. Belieka tik tikėtis, kad pavyks per tris mėnesius surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, ir kviesti prie šios iniciatyvos prisijungti ir ją palaikyti visus Lietuvos žmones, tikintis, kad jie supras būtinybę referendumo keliu įtvirtinti galimybę rinkėjams pareikalauti iš savo atstovų socialinės atsakomybės.
[…] ir visame straipsnyje išsakytas mintis galima laikyti kaip supratingą atsiliepimą į „Kviečiame prisidėti prie demokratijos stiprinimo Lietuvoje!” Vasaris 17th, 2010 | Category: […]