“… Kad egzistuotų menas, kad egzistuotų kokia nors estetinė veikla ir žiūra, reikalinga išankstinė sąlyga: s_v_a_i_g_u_l_y_s. Pirmiausia svaigulys turi suintensyvinti visos (žmogiškosios) mašinos dirglumą: kitaip nebus jokio meno.” Savo knygoje “Stabų saulėlydis” rašė Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche).
Pagal šį bei kitus Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche) veikalus šiuo požiūriu svaigulį galima suskirstyt į tris grupes:
1) lytinio susijaudinimo svaigulys – pati seniausia ir pirmapradiškiausia svaigulio forma, šiai svaigulio formai reikalingas partneris;
2) psichotropinio poveikio svaigulys – irgi gana senai žmonijos žinoma svaigulio forma, kada svaigulys sukeliamas vartojant tam tikras medžiagas, tokias kaip tabakas, alkoholis, narkotikai ir t.t., senovėje tai buvo daroma įvairių žolelių nuovirų, grybų pagalba …Šiai svaigulio formai reikalinga tam tikros medžiagos;
3) transo svaigulys – tai tokia svaigulio forma kurią žmogus pasiekia savo valios pastangomis arba vidinės būsenos efektu. Šiai svaigulio formai nereikalingas partneris bei papildomos medžiagos. Šiam svaigulio tipui galima priskirti meditaciją, religinį fanatizmą, ekstremalių arba specifinių situacijų svaigulį.
“…Svaigulio esmė yra jėgų pakilimo ir pilnatvės jausmas. Šiam jausmui veikiant, atsiveriama daiktams, jie p_r_i_v_e_r_č_i_a_m_i mums atsiduoti, jie išprievartaujami…”
“Šioje būsenoje žmogus savo vidine pilnatve praturtina viską: tai, kas regima, ko trokštama,- regima kaip kažkoks perteklius, kaip kažkas veržlu, stipru, prisodrinta jėgos. Šios būsenos apimtas žmogus keičia daiktus, kol jie pradeda atspindėti jo jėgą – kol jie tampa jo tobulybės atspindžiais. Tokia b_ū_t_i_n_y_b_ė keisti iki tobulumo ir yra menas.”
Leave a Reply