Šiandieninė pamąstymų iliustracija

Valstybės biudžetas

Kasmet įvyksta biudžetinis ritualas: kai biudžetas pasiekia Vyriausybę ir Seimą, jau būna per vėlu imtis esminių kokybinių permainų. Tada Vyriausybė ir Seimas patampo paklodę į skirtingas puses ir pasižada – na, jau kitais metais tikrai biudžetas bus kitoks. O kitais metais – vėl tas pat. Ir taip jau dvidešimt metų „einame sportuoti nuo pirmadienio”.

(ištrauka: Rūta Vainienė „Nuomonė. Sugedusi biudžeto plokštelė“; pilnai…)

Biudžeto autorius – Vyriausybė nesutinka keisti biudžetą iš esmės, nors neprieštarautų jo neesminiams pakeitimams. Premjeras net griebėsi (ir jau ne pirmą kartą) politinio šantažo, sakydamas, kad nepatvirtinus biudžeto, jis nematąs galimybės toliau vadovauti Vyriausybei, tuo visiems parodydamas savo išskirtinį nepakeičiamumą ir pamiršdamas lietuviško kaimo patarlę: „Boba iš ratų – arkliui lengviau“ arba šios patarlės anglišką vertimą – „kada ledi išlipa iš automobilio, jo greitis padidėja“.

(ištrauka: Aloyzas Sakalas. „Biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas“; pilnai…)

Autoriai bent jau bando pasvarstyti kas gi tas biudžetas ir kokia jo paskirtis, kodėl jis vadinamas valstybės, o skaitant ar klausant kitus pasisakymus tikrai atrodo, kad „ne raitelis valdo žirgą, o žirgas lekia ten kur nori…“