Svajonės – jos visos žmonijos evoliucijos kelyje visada buvo progreso bei vystymosi katalizatorius ir stimulas.
Šiais pilnais neapibrėžtumų ir netikrumo laikais, siaučiant krizei, svajonė tampa retenybe, o svajojantis žmogus – deficitu.
Tačiau, ko gero tik svajojantis žmogus gali tapti tikru lyderiu…
Tokios mintys kyla paskaičius santrauką „Lyderiai šiltnamyje neauga“.
Taip, bet mano aplinkoje labai daug svajojančių žmonių.Ir ne tik svajojančių bet ir siekiančių tų svajonių išsipildymo. 🙂 Taip, kad ne viskas prarasta… Krizės ateina ir praeina, o svajotojai-svajonių gimdytojai lieka.
Gražių jums svajonių.