Žmoguje pabudinkime žmogų.
Jei peržvelgtume žmonijos istoriją, nesunkiai pastebėtume, kad žmogus yra visuomeninė būtybė, todėl nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios mes buriamės į bendruomenes. Jau Aristotelio laikais buvo iškelta prielaida, kurios iki šiol niekas nepaneigė, kad vienintelė valstybė (POLIS) yra visuomeninė žmogiška sugyvenimo forma kurios pamatas yra „idėja“, jungianti skirtingų interesų bei poreikių ir sugebėjimų individus į visuomenę.
Ši „idėja“ remiasi pirmiausia dvasingumu ir, nusakydama ateities viziją, be kurios mums būtų sunku išgyventi, o dar sunkiau vystytis, kurti ir svajoti. Žmonija vedama „idėjos“ išsivystė nuo akmeninių kirvukų iki kosminių laivų, nuo laužo dūmų signalų iki kompiuterinių ryšių sistemų.
Argi ne viltis palaikė mus okupacijos metais, padėjo išgyventi tremtyse ir vėl susiburti, susitelkti. Prisiminkime visai nesenus laikus: Sąjūdžio suklestėjimą, nepriklausomybės siekių mitingus, Baltijos kelio akcijas… Laimėjome todėl, kad tuo metu visi buvome dvasingi, atviri, vieningi. Mus vedė ir jėgų teikė siekiamų tikslų kilnumas, bendra idėja, viltis.
Šiuo metu susidaro įspūdis, kad atgimimo laikų visuotinį pakilimą, patriotizmo suklestėjimą, aktyvumą bei tarpusavio susiklausymą, vieningumą užgožia ir nustelbia beviltiškumas, nepasitikėjimas ateitimi, laimės ieškojimas svetur, net netolimos praeities ilgesys ar nostalgija, ką būtų galima apibūdinti kaip vilties praradimą, bendros „idėjos“ nebuvimą.
Pasyvumas ir nusivylimas veda mus tik į stagnaciją ir pražūtį. Manau jog atėjo metas aktyviai pareikšti savo nuomonę balsuojant, renkantis mums priimtinus kandidatus ir jų nuostatas, o ne primestus, ištreniruotus pažadukus. Atėjo laikas pasakyti lobistams, kurie mano, kad jų pinigai ir jų įtaka kalba garsiau negu mūsų balsai, kad jie nevaldo mūsų protėvių išugdytos dvasios, nevaldo mūsų. Mes valdome ir artėjančiuose rinkimuose mes pasinaudosime teise rinktis ir tai padarysime, nes mes dar jaučiame kada šypsena yra dirbtinė.
Atėjo laikas rinktis tuos kandidatus, kurie sugebės dorai pasirinkti ir sąžiningai atremti iššūkius, kurie klausysis mūsų, net kai mes prieštarausime, kurie nesakys mums to ką mes norėtume išgirsti, bet sakys tai ką mes turime žinoti. Tik kartu aktyviai reikšdami savo nuomonę, mes vėl galėsime atrasti viltį, išgryninti mus galinčią suvienyti idėją. Pabudinti savyje žmogiškumą.
Tokie uždaviniai yra sunkesni negu siekiami konkretūs vienos ar kitos veiklos rodikliai. Bet juk tam mes ir renkame savo atstovus. Pasikeitimai galimi tik tuomet, jei mes visi to norėsime. Jei pritariate šiems siekiams, tai prašau – balsuokite už mane, būsime kartu ir, tikiu, kad galėsime daug padaryti kurdami savo bei savo vaikų labui.
Einu į rinkimus su „Naująja Sąjunga“ socialliberalais, nes „galimybių visuomenės programoje“ keliami uždaviniai aiškiai orientuojami į dvasines vertybes – teisingumą, atsakomybę, atjautą.
Pagarbiai,
Vaidotas Matutis