Sugebėjimas išklausyti ir įsiklausyti…

“Lietuvoje įprasta, kad partijos pirmininkas priima sprendimus, kai pageidauja, pasitardamas su artimiausiais bendražygiais, ir paskui juos pateikia formaliam partijos struktūrų patvirtinimui. Teko pačiam dalyvauti …, taip pat girdėti ir kitų dalyvavusių atsiliepimų.
Tipiškas posėdžio scenarijus – partijos pirmininko politinis pranešimas, balsavimas dėl vienos ar kelių vadovybės parengtų rezoliucijų ir Tarybos narių pasisakymai. Pastariesiems paprastai paliekamas geriausiu atveju koks pusvalandis, ir iš karto griežtas posėdžio vedėjas įspėja, kad kalbėtojai privalo sutilpti į kelias minutes. Tarybos posėdžiai dar rengiami šalia įvairių šventinių renginių, kai Tarybos nariai yra skubinami baigti rimtas kalbas ir pereiti prie šokių ar dainų. Jei visgi atmosfera įkaista, atsiranda kritinė masė norinčiųjų diskutuoti, tada išreiškiamas apgailestavimas, jog šįsyk rimtai diskusijai nepasiruošta, ir jai tikrai bus vietos kitame Tarybos posėdyje. Čia panašiai, kaip Vilniuje Žemaičių smuklėje ant vienos sienos puikuojasi užrašas – rytoj alus nemokamas.”
Savo straipsnių cikle “Lietuvos partijų spindesys ir skurdas“ rašo Andrius Navickas. Ir nors čia kalbama tik apie vieną Lietuvos partiją, manyčiau jog tai bendra besiformuojančios Lietuvos partinės sistemos yda, kurios reikėtų kaip galima greičiau atsikratyti, nors kai kam tai labai neparanku…
Be to, reikėtų pridurti, kad šiandieniniams lyderiams labai trūksta sugebėjimo išklausyti bei įsiklausyti ir čia labai tinka pasakojimas – pasakėčia, kurios pacituosiu tik moralą (jei kam įdomu spragtelėjus ant teksto yra nuoroda pilnai istorijai):
„Nėra nei tiesos, nei melo. Yra tik mūsų požiūriai į … ir vertinimai. Tie vertinimai dažnai ( jei ne visuomet ) yra skirtingi. Paprastai laimi ne tas, kuriam jo požiūris atrodo teisingesnis, bet tas, kuris sugeba kito požiūrį priimti kaip tiek pat teisingą kaip ir savajį…”
Taigi, jei Lietuvoje nesurasime tarp savęs lyderio sugebančio išklausyti, įsiklausyti, analizuoti ir tik tada pateikti svarstymui bei priėmimui sprendimus, bus sunku tikėtis šviesesnės perspektyvos prisitaikant mūsų mažai valstybei prie globalių globalizacijos iššūkių neišvengiamai griūvančių ant mūsų galvų. Lietuva stovėdama vakarų-rytų kryžkelėje vienaip ar kitaip bus liečiama šių procesų srautų tiek ekonominiu, tiek ideologiniu aspektais.
„Todėl labai svarbu, kad lyderio atliekama strateginė kontrolė pasireikštų maksimaliu situacijų visumos supratimu ir suvaldymu. Nes veiklą lemia apsisprendimas veikti, pastarąjį vizijos kaip prasmingo tikslo siekimas. Taigi, reali Lyderio vertė negali būti didesnė nei bendroji jo siekiamo tikslo prasmė.”
Vertinant šiuo požiūriu, panašu, kad mes kol kas LYDERIO neturime …
.

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.