Uola … ?

Argi įmanoma mylėti uolą,

Kur stūkso pajūrį šalta?

Ji laužo šelmę jūros bangą,

Audroj virš jos pakyla, ketera balta…

Argi gali prie jos priglausti širdį?

Ji gi kliūtis tavų audrų kely…

Tačiau ir negali sakyt, kad ji sudaužo viltį,

Ant jos gi stovi, kelią rodo, ugnelė švytury…

Gi protas, tai ne tuščias indas

Kurį pripildyti gali. Jug tai liepsna

Ir ne rusent ji turi, kaip smilkintas,

O degt, liepsnot ir būt kitiems šviesa.

Tačiau tas protas, tramdantis jausmus,

Padaro žmogų šaltą kaip uola…

Ar gali kas prie jos priglust švelnus?

Argi įmanoma mylėti uolą, ji šalta …

(autorius nežinomas)

Vaidoto Matučio virtuali erdvė