Kaip jau buvo rašyta, strateginis planavimas prasideda nuo dabartinės būsenos analizės ir tendencijų bei priežasčių atvedusių į šią būseną apibendrinimo.
Šiandieninė pasaulinės ekonomikos būsena yra savotiškai labai įdomi. Tęsiant pradėtus tyrimus ir apibendrinant pradinius antros tyrimų dalies preliminarius rezultatus siūlau pasvarstyti šias ryškėjančias tendencijas. (pirmos tyrimų dalies rezultatai: „politologinės piramidės“[1] susiformavimas, publikuoti straipsnyje: Vaidotas Matutis; „POLITICAL IDEA AND INVESTMENTS SAFETY“; http://general.journals.cz/documents/Vol2/Untitled1.pdf; Žurnalas :http://general.journals.cz/ ).
Visiems žinomas ir tikriausiai jau nekeliantis diskusijų teiginys, kad ekonominė platforma ir politinė sistema yra tarpusavyje susijusios tampriais ryšiais bei veikia viena kitą. Tuo nesunkiai galime įsitikinti istoriškai peržvelgę mūsų visuomenės vystymąsi (čia turima omenyje žmonių visuomenės bendrąja prasme vyvtymąsis). Taigi vadovaudamiesi šiuo požiūriu ir analizuodami antros tyrimų dalies rezultatus, pabandykime susiformuluoti dabartinės situacijos apibendrintą vaizdą.
Pirmiausia „politologinės piramidės“1 susiformavimas rodo, kad kyla neatitikimai tarp egzistuojančios ekonominės platformos ir politinės sistemos. Nors „politologinė piramidė“1 labiau akcentuota į politinės sistemos analizę. Ji išryškėja politinę sistemą atvaizduojant pasirinktoje politologinėje koordinačių sistemoje, kur „x“ – ašyje atidedame valdymo sistemų įvairovę (pagal galimus demokratijos laisvės laipsnius nuo anarchijos iki diktatūros), o „y“ – ašyje atvaizduojame ideologinę įvairovę ( nuo liberalizmo iki komunizmo pagal propaguojamą asmens laisvės ir įsipareigojimų santykį). Taigi čia pirmiausia išryškėja neapibrėžtumai politinėje sistemoje, tačiau kadangi politinė sistema ir ekonominė platforma tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro bendrą sistemą, tai neatitikimai (neapibrėžtumai) politinėje sistemoje ženkliai įtakoje ir ekonominę platformą. Esant šiems neatitikimams, bet kuris žmogus, net ir nesuprasdamas jų esmės bei prielaidų ar priežasčių, jaučia diskomfortą. Tai veda prie nesusipratimų, riaušių bei kitų neaiškių protesto formų. Tai mes paskutiniu metu stebime visame pasaulyje: nepasitenkinimai, streikai, riaušės, bruzdėjimai turtingose arabų šalyse; protesto bangos Europoje, ekstremistiniai išpuoliai (Norvegija, 2011-07-22) ir t.t.
Tolimesniam aptarimui ir vaizdumo dėlei pabandykime grafiškai atvaizduoti šį politinės sistemos ir ekonominės platformos darinį. Pirmiausia pasirinktos ašies atžvilgiu atvaizduokime politinės sistemos ir ekonominės platformos padėtis (pav. 1).
Tokiame atvaizdavime pasaulio ekonomikos branduolio tyrimai yra vykdomi jau ekonominės platformos erdvėje, todėl tai tik viena iš bendros sistemos dalių, nors labai tampriai susieta su visa sistema… (apie pasaulio ekonomikos branduolį: EN; LT)
Taigi šiame atvaizdavime „politologinė piramidė“1 turėtų būti pavaizduota virš pasirinktos ašies, kadangi, kaip jau buvo minėta, ji daugiau orientuota į politinės sistemos analizę, na o „ekonominės galios branduolys“, jau vaizduojamas ekonominės platformos erdvėje, nes šie tyrimai orientuoti į ekonomikos analizę (pav. 2).
Tam, kad geriau suprastume, kaip šioje sistemoje apsijungia tarpusavyje šios dvi dalys, grįžkime prie jau aukščiau minėto teiginio: „kad ekonominė platforma ir politinė sistema yra tarpusavyje susijusios tampriais ryšiais bei veikia viena kitą“.
Visi mes ne kartą esame girdėję politiką sakant: „Aš politikas ir į biznio ar verslo reikalus nesikišu“. Tačiau, kaip tik politikai, priimdami įstatymus ir nustato verslo, arba plačiau ekonomikos, žaidimo taisykles, taip tiesiogiai įtakodami ekonominę platformą (pav. 3, rodyklė „A“). Iš kitos pusės mes dažnai girdime verslininkų pasisakymuose teiginį: „Aš verslininkas, veikiantis ekonominės erdvės ribose, ir į politiką nesikišu“. Tačiau čia pamirštama, kad politika nėra pats save išsilaikantis elementas. Jį maitina būtent ekonominės erdvės vaisiai (pav. 3, rodyklė „B“). Tuo pačiu, tai supratę verslininkai, pasinaudodami padėtimi, daro įtaką politikams užsakydami reikalingas ekonomikos reguliavimo taisykles.
Taigi, ratas užsidaro ir mes turime vieną bendrą kompleksą (pav. 3, apskritimas „C“), kurį toliau ir panagrinėsime…
Diskutuojant apie pasiūlytą nagrinėjimui kompleksą (kompleksinės analizės metodą), kilo natūralus klausimas: kokiai gi imčiai gali būti taikomas šis metodas? Anksčiau aptartoje dalyje mes kalbėjome apie visuomenę ir joje jau susiformavusius politikos bei biznio (ekonomikos veikėjų) sluoksnius. Taigi kalbėjome apie visuomenę kurią sudaro nuo kelių iki keliasdešimt milijonų individų. Plečiant visuomenės individų skaičių, pasiūlytame komplekso modelyje praktiškai niekas nesikeičia.
O siaurinant?
Siaurinant (mažinant) šios grupės individų skaičių irgi didelių pasikeitimų nėra, taigi mažai visuomenei irgi tinka pasiūlytas modelis, tačiau čia kraštutinumas yra jau vienas individas – žmogus. Kiek pasiūlytas modelis tinka vienam žmogui? Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį, nuomonę, nuostatas… Jos jame yra susiformavusios priklausomai nuo jo turimos patirties, įgytų žinių, išsiugdytų įgūdžių… Remiantis tuo kiekvienas žmogus susiformuoja sau tam tikras elgesio taisykles, analogiškai, kaip ir visuomenėje, tam tikras elgesio taisykles suformuoja politika. Taigi žmogaus (individo) nuomones, požiūrius bei nuostatas elementariai logiškai galime pavadinti jo „politika“. Kalbant apie individo „ekonomiką“, jo elgesį materialinėje veikloje kaip tik ir nulemiame jo „politika“ – t. y. jo nuomonės, požiūris bei nuostatos. Taigi ir šiuo atveju vienareikšmiškai „politika“ įtakoja „ekonomiką“.
Kalbant toliau, tai kaip jau minėjome, pasikeitimus individo „politikoje“ nulemia jo ekonominės veiklos metu įgauta nauja patirtis, sukauptos žinios (veiklos metu pasipildžiusios naujomis), bei įgyti nauji įgūdžiai… Taigi galime teigti, kad ir vėl ratas užsidaro, nes vienareikšmiškai individo „ekonomika“ įtakoja jo „politiką“…
Tokiu atveju šį kompleksinės analizės modelį galima taikyti labai plačiai: nuo vieno individo iki globalios visuomenės…
( bus daugiau…)
[1] straipsnis POLITICAL IDEA AND INVESTMENTS SAFETY http://general.journals.cz/documents/Vol2/Untitled1.pdf; Žurnalas :http://general.journals.cz/