…Ši tema intriguoja ir kelia daugiau klausimų, nei atsakymų, apie ją parašyta nemažai knygų, nors niekur nėra konkretaus patarimo ar paaiškinimo. Kiekvienas išgyvena savęs praradimą savaip, kiekvienas atranda save – savitais keliais…
…prisiminiau kitų genijų istorijas, kurių kūriniais žmonės stebisi per amžius. Jie visi buvo svetimi šiam pasauliui, bet juose buvo tiek daug savęs! Jų kūryba įspūdinga, bet gyvenimai nelaimingi…
Memuarai nudažo dabartį juodai : karas Ukrainoje. okupacijos grėsmė ir taip toliau, bet saulutė turi spindėti. Tat ir einu iš miško namo su pilnu krepšiu baravykų.
Žmogaus branda , tai – jo atsakomosios meilės Dievui gylis. Tai – vienintelis visų meų meniškumo rodyklis. Jau senai išblėso kelionių po Europą įspūdžiai, bet nublanko tik egzotiški vaizdai. Padėka Jėzui už Jo globą šiandieną liepsnoja vis karščiau. Prieš save regiu ne gyvenimo sąmpratos iliustracijas, bet gyvybės grožį. Šis grožis tai – Dievo meilė, kuri pašalina visas tamsumas ir dovanoja ąmžiną laimę.
Mintyse nepaliaujamai redaguoju savo sakinius, braukau šauktukus ir puošiu daugtaškiais savo sąkinius. Klaustukai tampa teiginiais, o mano „kūrybinė biopgrafija“ – mūsų metraščiu. Todėl, tokiu būdu, įvairūs asmeniškumai įgauna prasmę.
Gražiai kalbame apie laimę, kuri skleidžiasi tik meilės ir žmonių bendrystės dirvoje, bet apie pasaulio Grožį sąmprotaujame tik pasislėpę nuo jo triukšmo. Jei žmogus apanka, tai savaime suprantama, kad jis nebedalyvaus šaulių varžybose, bet jei apie meilę samprotauja atsiskyrėlis, tai-nieko nestebina! Kodėl !?