Ekonomika politikoje

       Rašydama straipsnį apie Detroito bankrotą Julija Latinina (ЮЛИЯ ЛАТЫНИНА) jį pradeda konstatuodama, kad tai faktas rodantis „grynąjį social-demokratinės ideologijos arba tiesiog demokratijos bankrotą“. O kaip to pagrindinę priežastį nurodo „baltųjų pasitraukimą“ (pabėgimą). Tai lėmę faktoriai du: pirmas – stiprios profsąjungos, antras – migracija. Paskutinius keturis dešimtmečius valdžiusių merų juodaodžių demokratų, kitaip tariant Barako Obamos antrininkų, politika miesto ekonomikoje privedė prie to, jog mokesčių našta nuvertino nekilnojamąjį turtą, O pusę bankroto byloje pripažintos skolos sudaro pensijinių išmokų įsiskolinimai buvusiems tarnautojams. Nelogiškų sprendimų situaciją puikiai iliustruoja vietinio filantropo Roberto Tompsono pasiūlymas dviem šimtais milijonų paremti mišriųjų mokyklų kūrimą (pusiau privačios pusiau valstybinės), kuris sukėlė didžiulius mokytojų protestus. Mokytojų, kurie iš mokyklų išleidžia rašyti bei skaityti nemokančius mokinius, tačiau gaunančių valstybines privilegijas, kurių jie ir stojo ginti. Visame dėstyme net neužsimenama apie tai, kad pigesnė darbo jėga yra juodaodžiai, kurie pagal visus kapitalizmo (liberalizmo) dėsnius ir išstūmė baltuosius, ir kažkodėl net nesvarstoma liberalizmo ideologijos įtaka bei pasekmės šiuose procesuose. Žinoma, akcentuoti, kad visuotinio balsavimo metu rinkėjai greitai supranta, jog jiems politikai skolingi ir balsuoja už daugiausiai žadančius, paprasta. Žymiai sudėtingiau pastebėti, kad tai mažai ką bendro turi su demokratija. Toliau analizuojant situaciją faktai susidėlioja taip, kad gale puikiai tinka išvada: „tokiu būdu rinkėjai pademonstravo retus gabumus balsuojant už kandidatus išrinkti tokius, kurie netgi demokratine vadinamoje Amerikoje, elgėsi kaip trečiųjų šalių diktatoriai…”
Analogišką situaciją mes galime stebėti nagrinėdami nesenus įvykius Egipte…

(tęsinys: http://matutis.eu/demokratija-ir-ekonomika/ )