Eilėraščiai proza

Pastebėjau, kad žmogui patinka, jei į akis, o juolab prie kitų, pavadini jį kvailiu.

– Ką tu pasakei? – susidomėjęs klausia. – Pakartok.

– Tu – kvailys! – kartoju jam.

Ir, būna, žmogus meta visus reikalus, palieka draugiją ir kviečia pasikalbėti vienudu.

Manau, taip yra todėl, kad, nors ir esame apsimelavę iki ausų, sielos gelmėse vis dar jaučiame poreikį tiesos žodžiui.

Juozas Erlickas (iš archyvų)