Demokratija ekonomikoje …

(Tęsinys; prdžia 2015-02-20 įraše bei http://matutis.eu/demokratija-ir-ekonomika/ )

       Toliau kalbant apie demokratiją ir ekonomiką dar reikėtų prisiminti „perestroikos“ laikus ( XX amžiaus paskutiniai dešimtmečiai griūvančioje Tarybų sąjungoje). Tada buvo pradėta M. Gorbačiovo pertvarkos politika su viešinimo (glasnost) akcentu. Viso to tikslas buvo demokratinių procesų suaktyvinimas visose didžiosios sovietų sąjungos kertelėse bei daugumoje gyvenimo sričių, o kai kuriose vietose netgi jų sukūrimas. Kaip vieną iš šios politikos niuansų, labiausiai susijusių su ekonomika, reikėtų prisiminti nurodymą, kad direktoriai įmonėse turėtų būti renkami jų bendradarbių. Tai savo straipsnyje „pertvarkos strategija: ar tikrai Gorbačiovas tikėjo reformomis?“ rašo Vladimiras Fedorovskis (Владимир Федоровский; „Стратегия перестройки: действительно ли Горбачев верил в реформы?; („Atlantico”, Франция)). Žiūrint iš šios dienos perspektyvų tai atrodo truputį keistokai, bet tada tai buvo įsivaizduojama kaip demokratijos apraiška ir bandoma motyvuot, kad tai skatins viešinimą bei demokratijos brandą. Kas iš to išėjo? Ogi dauguma įmonių kuriose buvo suskubta įvykdyti rinkimus pradėjo dirbti nuostolingai. Eiti direktorių pareigas masiškai pradėjo nekompetentingi vadovai, neišmanantys ekonominių procesų bei gamybos subtilybių… Tad nenuostabu, kad pradėjo strigti tarp gamybiniai tiekimai, pristatymų bei užsakymų logistika ir dar daugelis kitų labai svarbių ekonomikos gyvybingumui faktorių. Visa tai vedė prie ekonomikos smukimo, tad šis nurodymas gana greitai buvo atšauktas. Tai buvo pripažinta kaip didžiulė klaida, nors bendrai paėmus 1986 metais pradėta Gorbačiovo reformų sistema, kai jis kreipėsi į inteligentiją su kvietimu ir pradėjo savo viešinimo (glasnosti) politiką, buvo kaip kelias skatinantis demokratijos procesų raidą.

       Klaidos, klaidos, klaidos… Tačiau viskas gi buvo daroma tik su gerais norais. Tačiau liaudis sako: „gerais norais, kelias į pragarą grįstas“…