Eilėmis …

 
Gamta pabudo,
Taip džiugu širdy…
Visi atkuto,
Nuostabos pilni…
 
Ir aš savu džiaugsmu
Taip noriai dalinuosi.
Pasaulis toks gražus,
Lyg rojus palei nosį.
 
Tas dvasios pakilimas
Begalinė meilė, grožis…
 
Be bažnyčios, be altorių,
Be sumainymo žiedų…
Lekia, sukas mūsų aistros
Nuostabiu svajų taku…
 
Sužibo akys, nenustygsta lūpos
Nepaiso amžiaus gi širdies
Jausmai prabylantys laisvai.
Kol kas svajonėse tiktai…
 
Harmonija gamtos mus supa amžinai,
Ir mes gi jos dalis, tad svajos ir sapnai,
Mums dovanoti jie ne šiaip nūnai,
Realizuoti juos pajėgūs mes tikrai…
 
Už tą palaimą, o dangau!
Esu dėkingas vien tik tau…
 
(autorius nežinomas)

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.