Gyventi paprasta …

Kaip tapo lengva, paprasta gyvent,
kai supratau,
Kad nepakeisiu aš kitų likimo…
Kad neklausys manęs nei saulė, nei lietus…
Kad žiemą snigs ne obelų žiedai…
O rudenį jau neišvysiu žalio lapo pabudimo…
O žmonės : jie yra ir bus, kokie yra…
Kokiais jiems būt patinka
Ir kokiais jie gimę…
Su savo norais, savo atradimais , savo paklydimais…
Savais keliais, savais Dievais ir savo supratimais..
Kiekvienas toks kitoks – nepaprastas, nepanašus…
Todėl gražus !
Nors kartais, oi, kaip norisi, jame kažką pakeisti –
Mintis, veiksmus, atradimus…
Net kitokius jausmus ir kitokias svajones…
Bet taip ne jam,
O man tebūtų patogu !!!
Kaip tapo lengva, paprasta gyvent, kai supratau –
Kad keist galiu save.., ne kitą…
Savas mintis, veiksmus , atradimus…
Savus jausmus ir tik savas svajas…
Ir… o, stebukle!!! Kai keičiuosi AŠ-
Aplinkui keičiasi kiti !!! … ir keičiasi likimai …

(autorius nežinomas)