Kaip jau buvo minėta ankstesniuose straipsniuose, žmogus – tai natūrali, gamtoje susiformavusi, informacinė sistema.
Žmogaus informacinės sistemos uždavinys (arba užduotis) yra jo poreikiai. Poreikiai yra žmogaus judesių, veiksmų, elgesio priežastis. Poreikius detaliau nagrinėja Psichologija. Be poreikių žmogus negalėtų egzistuoti, nes būtų netenkinama viena iš būtinų informacinės sistemos sąlygų. Be poreikių nebūtų informacinės sistemos uždavinio. O be uždavinio informacinė sistema netenka prasmės. Duomenys žmogaus informacinėje sistemoje yra informacija gaunama iš aplinkos.
Žmogaus informacinės sistemos uždavinių sprendinius stebime jo judesiuose, formuojančiuose veiksmus, kurių visumą vadiname žmogaus elgsena.
Kuo skiriasi gyva informacinė sistema nuo negyvos? Esminis skirtumas yra tame kas formuoja ir kur yra formuojami informacinės sistemos uždaviniai. Gyvos informacinės sistemos uždaviniai yra formuojami pačioje informacinėje sistemoje, o negyvos – išorėje. Gyva informacinė sistema savo uždavinius formuoja pati. Negyva informacinė sistema sau uždavinių neformuoja. Juos formuoja kažkas kitas, kuris nepriklauso šiai informacinei sistemai.
Žmogaus informacinės sistemos uždaviniai formuojami pačiame žmoguje ir yra vadinami poreikiais.
Negyvos informacinės sistemos, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, pačios sau užduoties neformuluoja. Kokias funkcijas privalo atlikti kompiuterinės programos sprendžia programuotojas arba vartotojas. Todėl žmogaus sukurtos informacinės sistemos yra tik įrankiai. Nuo to laiko, kai žmogus suprato, kad lazda jam gali būti naudinga kaip įrankis, jis ją tobulino kol ištobulino taip, kad ji tapo kompiuteriu. Kad ir kokios sudėtingos būtų žmogaus kuriamos informacinės technologijos – jos vis vien lieka tik „ištobulinta lazda“. Žmogaus kuriamos technologijos liks tik įrankiais ir nepereis į aukštesnį kokybinį lygmenį tol, kol nebus pradėtos kurti tokios informacinės technologijos, kurios bus pajėgios pačios kurti sau uždavinius bei pačios juos spręsti.
Gyvą informacinę sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys. Viena jų sąveikaudama su aplinka uždavinius formuoja. Kita, gaudama duomenis iš aplinkos, šiuos uždavinius sprendžia.
( IŠTRAUKA; pilnas straipsnis: http://matutis.eu/mastymas/ )
Leave a Reply