. Dalykas, kuris yra esminis mus supančio pasaulio suvokimui, kad suprastume esmę, yra šis: žmogaus pažinimas yra dvejopas. Vienas yra dalykų, suvokiamų pojūčiais, pažinimas – taip sakant, dalykų kuriuos gali apimti mūsų pojūčiai (klausa, rega, skonis, kvapas, lietimas) ir kurie vadinami sensoriniais. Visa to visuma vadinama pojūčių tikrove.
. Kita žmogiškojo pažinimo rūšis yra intelektinė – taip sakant, tai yra intelekto tikrovė; ji neturi išorinės formos, vietos ir nesuvokiama pojūčiais. Pavyzdžiui, intelektinė galia nėra juntama; jokia vidinė žmogaus savybė nėra juntamas dalykas, nes tai intelekto tikrovė. Taigi meilė yra proto, ne pojūčių tikrovė; nes šios tikrovės ausis negirdi, akis nemato, uoslė nejaučia, skonio receptoriai neatskiria, lietimas nepajunta. Netgi jėgos, kuriomis fizikoje vadinamas karštis, šviesa, elektra ar magnetizmas nėra pilnai jaučiami. Taigi gamta savo esme yra intelekto o ne sensorinė tikrovė.
. Aiškindami šią intelektinę tikrovę, esame priversti išreikšti ją pojūčius atitinkančiais vaizdiniais, nes išorinėje egzistencijoje nėra nieko kas nebūtų materialu. Todėl aiškinant intelektinių arba dvasinių reiškinių tikrovę – jų būsenas, padėtį – esame priversti remtis juntamų dalykų forma, nes išoriniame pasaulyje visa, kas egzistuoja, galima pajusti. Pavyzdžiui, sielvartas ir laimė yra intelektiniai dalykai; kai norite išreikšti šias dvasines savybes, sakote: „ mano širdį slegia arba mono širdis perpildyta“, nors žmogaus širdies nei prislėgti, nei perpildyti neįmanoma. Tai yra intelektinė arba dvasinė būsena kurią aiškinant esame priversti remtis jutiminiais ženklais.
. Taigi pažinimo simbolis yra šviesa, o nežinojimo – tamsa; tačiau pagalvokite, ar pažinimas yra juntama šviesa, o nežinojimas – juntama tamsa?
Abdu’l-baha; Atsakymai į kai kuriuos klausimus; ISBN: 9986-735-06-8
Leave a Reply