Ruduo už lango jau…

Pamiršau, o pamiršau Aš tavo veidą. O taip svajoju Šypseną jame regėt… Kaip atvaizdas vandenyje Papūtus vėjui… Suraibuliavo ir nutolo, Tik balsas dar girdėt… Laimingas juokas Buvo, bet o gal, Neryštingumo virpulys Prisiminimų slegiamas? Ir jis nutolsta aidu… Sielai tik liūdėt… Svajonėms kelią!!! Jei klaidas atleidome…

Už lango jau ruduo…

Jaučiu aš gamtą Supančią mane Jaučiu ir žmones skubančius gyventi… Kas aš ir kiek Dar telpa manyje? Jėgos, švelnių jausmų Ir poveikio į žmones… Svajonės, viltys Tarsi atgaja Pagundoms, klastai Ir silpnybėms žmoguje… Gyvenimas gražus Išdaigom savo tavyje Meile be atsako… Reakcija atgaline… (autorius nežinomas)

Apreiškimai.Vienatvės gatvės…

Praeina meilė – lieka pagarba.

Bet su gerbiamu žmogumi tai negali krėst visų tų kvailysčių.

Užtat ir vėl ieškom tų, kurių negerbiam…

Juozas Erlickas, (lrytas.lt; 2009.06.20)

[…]

Tikrieji tikslai :)

Klausei: kodėl Švietimo sistemoj tiek tamsos?

Aiškinu: dar senoliai žinoję, kad prie tamsos daugiau drąsos.

O mes juk norime būti drąsių žmonių šalis!

Juozas Erlickas (www.lryutas.lt ; 2009-05-09)

[…]

:)

Paragramatika

Vardininkas atsako į klausimą: kas? Naudininkas: kam?..

Bet pats svarbiausias yra valdininkas. Jis atsako į klausimą: kiek?

O jei tujen neturi tiek ir žiopteli: kąą?..

Esi galininkas ir […]