Kai tau dvidešimt metų žmogau Koks turtingas esi tu. Gamta dovanoja tau nuostabius Saulėtekius ir saulės nusileidimus.
Tu čia nespėjai pasidžiaugti, Vaikystė tavo jau praeityje… Jaunystė, kaip šelmis vėjelis Prasinešė, trumpas kelialis…
Ir nors dar nieko nesuspėjai tu suprasti, Tau buvo suteikta: mylėti, neapkęsti… Didžiausią atleidimo dovaną pajausti Pakilt dvasia aukštai ir sklęsti, sklęsti…
Beprotiškos […]