Komentarai

Nors ir kalbėdami ta pačia kalba, ir vartodami tuos pačius žodžius – žmonės dažnai nesusikalba.

       To priežastis, kad žmonės skirtingai supranta (traktuoja) tą patį žodį, sąvoką… Tai galima būtų pavadinti išankstinio nusistatymo sindromu, nes asmuo net nepabandęs pasiderinti įsivaizduoja esantis teisus. Dažniausiai suprantama panašiai, tačiau toli gražu ne taip pat…
       Panaši situacija matosi ir nagrinėjant „žinių – kaip ekonomikos resurso“ temą bei diskutuojant apie terminą „žinių ekonomika“. Esu dėkingas abiems komentarų autoriams išdėsčiusiems savo mintis ties įrašu „žinių šaltinis“. Jie abu netiesiogiai sako tą patį – terminas „žinių ekonomika“ yra beprasmiškas. Vincas Andriušis šį įrašą su visais komentarais net perkėlė į savo elektroninę erdvę, užbaigdamas išvada, kad klausimas „kur yra naujų žinių šaltinis?“, pats savaime yra beprasmiškas. Nors visiems klasikinės ekonomikos resursams šis klausimas yra natūralus. Sunku būtų nesutikti su šiais komentarais, tačiau pasigilinus į pateikiamus pavyzdžius kyla keletas minčių. Elektros šaltinis praktiškai visada identifikuojamas tiek sprendžiant fizikos, tiek ekonomikos uždavinius. Tas pats pasakytina ir apie jėgos šaltinį. Taigi identifikavimas jau suteikia prasmę klausimui „kur yra resurso šaltinis?“.