Kaip pastebėjo jau žymūs pasaulyje istorikai, filosofai ar šiaip mąstytojai, žmonijos istorijoje visuomenės sanklodos keičiasi tik tada, kai esama jau visiškai išsekina didžiąją visuomenės masę, o valdantieji nebesugeba nieko jau sugalvoti, kaip motyvuoti esamos visuomeninės padėties išlaikymą. Šie progresyvūs pasikeitimai dažniausiai nepraeina be kraujo praliejimo, aukų, nesantaikos ir kivirčų …
Šia tema prirašyta daug veikalų (kad ir Markso apie revoliucines situacijas…), o patys procesai nagrinėjami istorijos vadovėliuose…
DRAKONAS ŽUVO ! ! ! ŠLOVĖ – DRAKONUI ! ! !
Kas žino kiek jau amžių pasakai, kurios ši frazė esmėje? Bet gyvenimas ir toliau teka sava vaga… Permainos kuriam laikui pagerina visuomenės būtį, tačiau juo toliau juo labiau vėl pradeda slėgti. Štai ir šiandieninėje situacijoje visi sukandę dantis vėl kenčiame, o spaudimas vis plečiasi ir didėja… Kur ta riba? Atrodo, kad net pažangiausios bei sparčiausiai besivystančios technologijos sustojo vietoje, lyg laukdamos audros – sustingo.
Hey There. I found your blog using msn. This is a very well written article. I’ll make sure to bookmark it and come back to read more of your useful information. Thanks for the post. I will certainly return.