(tęsinys, pradžia ankstesniuose įrašuose)
Dievai, pasakos … Tačiau audros ko gero dar nebus. Gamyba – pajėgi ptenkinti visuomenės poreikius. Su gėrybių perskirstymu šiokie tokie nesusipratimai, bet tai dar ne ta riba. Taigi galima pažaisti dar… Na, o jūs pakentėkit ir pasimokykit… Na o jei jau grįžtant nuo globalių problemų prie lokalių Lietuvėlės, rinkėjų klaida renkant „artistus“. Patys suklydot, patys ir pakentėkit… Pasirodo „artistams“ ne taip jau paprasta perteikti liaudžiai suprantamai politinius sprendimus (o dar kai ir pats nelabai supranti), be to pasirodo jog valdžia tikrai gadina žmones. „Artistai“ gi irgi žmonės… Toliau laukia naujas įdomus eksperimentas, apie kurį įvairios žiniasklaidos priemonės jau senokai trimituoja… Ar mes jau išmokome naudotis demokratijos įrankiais ir daryti atranką tų, kuriems patikime valdžią? Taigi laukia kompetentingų asmenybių bandymas. Ko gero ir vėl bus pamiršta, kad jėga vienybėje, tai yra kolektyviniuose sprendimuose. Ar asmenybės, net ir labai kompetentingos, sugebės tarpusavyje susitarti? Vargu bau, nes jie irgi žmonės… Netikite? Paklauskime kad ir Artūro Zuoko. Harizmatiška asmenybė ir kompetencijos nestinga, o sugebėjimų surasti kompromisą, priimti kolektyvinius sprendimus? Jis lyderis, jis asmenybė ir tik JIS… Ko gero vėl, kas garsiau šauks… Partinė veikla ir yra tas įrankis, kada mokomės priimti optimalius kolektyvinius sprendimus ir už juos atsakyti. Tačiau šiandieninių partijų gausa Lietuvoje ir jų susikompromitavimas rinkėjams ne tik kad nekelia pasitikėjimo, bet ir blaško juos. O tai suteikia puikias galimybes dar pažaisti artėjant prie diktatūros… Jei nesugebame mokytis iš savo klaidų, istorijos spiralė rodo, kad priespauda turi didėti… Teks dar pakentėti…DRAKONAS ŽUVO ŠLOVĖ DRAKONUI!
Leave a Reply