Meilė – toks populiarus ir dažnai vartojamas žodis, tačiau kiekvienas jį suprantame savotiškai.
Savo svetainėje Vincas Andriušis įraše „Meilė – esminė savybė“ siūlo labai talpų apibrėžimą šiai sąvokai. Šiame apibrėžime telpa ko gero visi meilės sąvokos atspalviai:
„Meilė tai esminė Kūrinijos savybė, kuri judina ir valdo pasaulį, jungdama visas jos daleles“.
Tikrai verta apmąstymo. Įdomu, iš kur šis apibrėžimas… ?
Meilė
Išveja basą į gruodą –
tu – išdidi, viską pakeli.
Išbara lyg pajuodėlę –
auksines pasagas pakali.
Krykštauji lyg mergaitė,
krūpčioji naktį nykią.
būni turtuolė, bekraitė…
Laimina tie, kas sutiko.
Spurdi kertelėje sielos,
žavi visko sutvėrėja,
jausmo kuodelį suvėlus,
palieki atminčiai strėlę.
Tu – nebyli ir lyg aidas,
iš amžinybės atsklidęs.
Žodis – tik penkios raidės,
o širdyje – gilios brydės…
Dėkui, puikios eilės