Mielam lankytojui

    „Turbūt nerastume didesnės painiavos negu svarstymuose, kas yra tas „kovos menas“… Kiekvienas ne tik kad aiškins savo tiesas ir įsivaizdavimus, bet dar ir kibs – tiesiogine prasme – oponentui į atlapus, gindamas savo tiesą ar iš tikro tik iliuziją, stilių arba konkrečią mokyklą, arba amžiną atilsį trisdešimt penkių kartų patriarchų atminimą ar pseudofilosofiją, kurią jo instruktorius įdėjo į savo tinklapį ar brošiūrą, norėdamas padidinti propaguojamų snukiadaužių veiksmų solidumą smalsuolių akyse.
    O ir koks kovos menas be filosofinių išvedžiojimų bei pasakaičių, pretenduojančių tik jų pasakotojų akyse į terminą „istorija“?..
    Tad sakau – tai tik dar viena nuomonė, mano asmeninė. Jei ji pažeidžia jūsų įsivaizduojamą visatos modelį arba sukelia skersvėjus jūsų iliuziniame pasaulėlyje – toliau neskaitykite… Yra ir kitų, daug malonesnių ir ne tokių stresą varančių užsiėmimų.“

    Šias eilutes perskaičiau Egidijaus Nasevičiaus straipsnyje „Šokis ir kova“ ( Verslo klasė; Verslo žinios; rugsėjis 2011; p 82).

    Pagalvojau, o tai visai tinka ne tik diskutuojant apie „kovos meno“ terminą bei jo individualų supratimą, bet ir daugeliui šiuo metu naudojamų terminų bei žodžių junginių… Taip pat manau tai puikiai apibūdina ir mintis skelbiamas daugelyje „Blog-ų“, na tame tarpe ir manajame. Todėl viršuje ir parašiau: mielam lankytojui …