Jau taip pasauly mūsų surėdyta,
Kad ateitį padovanoja moteris silpna…
Mama dukrelę puoselėja ir kas ryta
Gyvybę naują dovanoti ruošdama…
Palydi į gyvenimą žmoniją…
Užtikrindama amžinybės jai vartus,
Ir nors žmogus trapus ir amžius jojo trumpas,
Žmonijos jis dalis, o ji dar greit nežus…
Leave a Reply