Aš dažnai cituoju Juozą Erlicką. Man jo sentencijos labai patinka, juose tiek daug sutelpa į tuos kelis žodžius…
Ir bendrai žaviuosi jo kūryba.
Pirmą kartą aš jo klausiausi dar studijų laikais per FiDi rūsyje improvizuotoje kavinėje, kurią patys ir organizavome. Tada man pasirodė, jog jam gaunasi kažkaip nesklandžiai…
Matyt tada dar trūko gyvenimiškos patirties…
O dabar yra dar daug žmonių, kurie primena apie natūralaus žmogiškojo prado tvarumą šaltoje gyvenimo realybėje, nors kartais tai labai skaudina…
Gyvenimas purvinas (kaip ir Juozo Erlicko sentencijose…), bet jame tiek daug visko gražaus…
Leave a Reply