Strateginis planavimas prasideda nuo dabartinės būsenos analizės ir tendencijų bei priežasčių atvedusių į šią būseną apibendrinimo.
Šiandieninė pasaulinės ekonomikos būsena yra savotiškai labai įdomi. Tęsiant pradėtus tyrimus ir apibendrinant pradinius antros tyrimų dalies preliminarius rezultatus siūlau pasvarstyti šias ryškėjančias tendencijas. (pirmos tyrimų dalies rezultatai: „politologinės piramidės“ [1] susiformavimas, publikuoti straipsnyje „POLITICAL IDEA AND INVESTMENTS SAFETY“; http://general.journals.cz/documents/Vol2/Untitled1.pdf; Žurnalas :http://general.journals.cz/ ).
Visiems žinomas ir tikriausiai jau nekeliantis diskusijų teiginys, kad ekonominė platforma ir politinė sistema yra tarpusavyje susijusios tampriais ryšiais bei veikia viena kitą. Tuo nesunkiai galime įsitikinti istoriškai peržvelgę mūsų visuomenės vystymąsi (čia turima omenyje žmonių visuomenės bendrąja prasme vyvtymąsis). Taigi vadovaudamiesi šiuo požiūriu ir analizuodami antros tyrimų dalies rezultatus, pabandykime susiformuluoti dabartinės situacijos apibendrintą vaizdą.
Pirmiausia „politologinės piramidės“1 susiformavimas rodo, kad kyla neatitikimai tarp egzistuojančios ekonominės platformos ir politinės sistemos. Nors „politologinė piramidė“ [1] labiau akcentuota į politinės sistemos analizę. Ji išryškėja politinę sistemą atvaizduojant pasirinktoje politologinėje koordinačių sistemoje, kur „x“ – ašyje atidedame valdymo sistemų įvairovę (pagal galimus demokratijos laisvės laipsnius nuo anarchijos iki diktatūros), o „y“ – ašyje atvaizduojame ideologinę įvairovę ( nuo liberalizmo iki komunizmo pagal propaguojamą asmens laisvės ir įsipareigojimų santykį). Taigi čia pirmiausia išryškėja neapibrėžtumai politinėje sistemoje, tačiau kadangi politinė sistema ir ekonominė platforma tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro bendrą sistemą, tai neatitikimai (neapibrėžtumai) politinėje sistemoje ženkliai įtakoje ir ekonominę platformą. Esant šiems neatitikimams, bet kuris žmogus, net ir nesuprasdamas jų esmės bei prielaidų ar priežasčių, jaučia diskomfortą. Tai veda prie nesusipratimų, riaušių bei kitų neaiškių protesto formų. Tai mes paskutiniu metu stebime visame pasaulyje: nepasitenkinimai, streikai, riaušės, bruzdėjimai turtingose arabų šalyse; protesto bangos Europoje, ekstremistiniai išpuoliai (Norvegija, 2011-07-22) ir t.t.
( bus duagiau )
[1] straipsnis POLITICAL IDEA AND INVESTMENTS SAFETY http://general.journals.cz/documents/Vol2/Untitled1.pdf; Žurnalas :http://general.journals.cz/
 | Vaidoto Matučio virtuali erdvėPolitika ir gyvenimas | |
Leave a Reply