Dvi intriguojančios ir ko gero tarpusavyje glaudžiai besisiejančios publikacijos: “Valdžios kelias – ant savo sukrauto laužo“ ir „Politikos teatre – norai kurti naują vaidmenį“. „Kaip matome, netgi toks rinkėjas jau suprato, kad pajuokavo nevykusiai.“, taip politologas V.Dumbliauskas, pirmojoje publikacijoje, sako apie tai, kaip dabar jaučiasi A.Valinską išrinkę asmenys. „Galimas ir visai netradicinis tautos sprendimas.”, antrojoje publikacijoje dėsto judėjimą buriantis K.Čilinskas.
Peržvelgus pastarąsias visuomeninių procesų tendencijas, ko gero logiška būtų daryti išvadą, kad artimiausių sprendimų priėmime rinkėjai vadovausis vartotojiškos visuomenės tendencijų suformuotu pragmatizmu. Kitaip sakant empiriniu požiūriu gan taikliai apibūdinamu paprastu liaudišku posakiu: „Savi marškiniai – arčiau kūno“. Taigi, nevykusių pajuokavimų dar gali būti?
Leave a Reply