Lietuvių tauta nuo seno garsėja savo darbštumu ir sugebėjimu tvarkytis savo ūkyje. Taigi, tuo labiau keista, paskutiniu metu diskusijose girdėti terminą „snaudžiantis šuo“ su perspektyvos gaidelėmis kalbant apie valstybės vaidmenį. Mano manymu, bet koks rūpestingas šeimininkas geriau rinktųsi šunį aktyviai saugantį jo turtą, negu pasyviai snaudžiantį prie būdos.
Grįžtant prie valstybės vaidmens visuomenėje, lyg ir aišku turėtų būti, kad aktyviai savo piliečiais besirūpinanti valstybė ko gero lietuviams turėtų būti priimtinesnė. Bet kaip nekeista, rinkimų rezultatai rodo, kad lietuviai elgiasi visiškai neatsakingai bei nešeimininkiškai. Na o partijos tuo naudojasi vis garsiau šaukdamos: bet kurios partijos tikslas yra valdžia. Tačiau šeimininkiškai normaliai mąstantis bet kuris lietuvis iš karto aiškiai supranta, kad valdžia yra tik priemonė partijos tikslams įgyvendinti, na o organizacija savo tikslu kelianti valdžios paėmimą, iš karto atvirai demonstruoja jog kenks valstybei ir visuomenei bet kokia kaina tenkindama savo funkcionierių trumparegiškus asmeninius poreikius.
Dabartinė finansinių machinacijų krizė šią problemą tik dar labiau užaštrino ir apnuogino.
Kada gi galų gale susimąstysime?
Perzvelgus galima pasakyti, kad sito iraso autorius uztikrintai nedurnas persona.. http://ntskelbimai.weebly.com