Vakar vyko mamų bei tėvų protesto akcija prie prokuratūrų. Stebint šiuos įvykius kyla mintis apie mūsų valdžios institucijų funkcijas ir jų adekvatumą. Prokurorai iš televizorių ekranų garsiai pareiškia, kad tai įstatymo spraga, bet jiems liepta tikrinti… Žinoma tikrinimas susijęs su psichologiniu spaudimu. O kas liepė? Pilnai sutinku su tais kurie tai pavadino „šeimos genocidu“. Bet atmintyje dar gyvi priešrinkiminiai šeimos puoselėjimo pažadai.
Susidaro keistoka situacija. Jei valdantieji šiuo atveju, prisiminę savo rinkiminius pažadus, stotų šeimos gynėjų pozicijon, susižertų nemenką politinio pasitikėjimo kapitalą. Bet tam reikėtų garsiai pripažinti, jog tai įstatymo spraga, ir imtis priemonių šiai klaidai ištaisyti. Ko gero tai labiausiai juos ir stabdo, nes reikės dirbti… O kas dirbs? Na, o opozicija, stodama ginti šeimos, taip pat pakeltų savo reitingus, bet to ko gero nėra numatyta jų „valdžios perėmimo“ strategijoje ir dar grėsmė būti apkaltintais bandymu paveikti teisėsaugos institucijas ikiteisminio tyrimo metu…
Visa tai rodo, kad mūsų išrinktieji atstovai, turintys atstovauti mūsų interesus, visiškai neatstovauja, o tik bando vadovauti. Ir tai ko gero tinka tiek pozicijai, tiek opozicijai. Ir visgi juos išrinkome mes patys (tiek balsuodami, tiek nebalsuodami), taigi turime tai ko nusipelnėme. Tik klausimas, kiek dar reikės patirti tokių visuomenės ir valdžios konfrontacijų, kol rinkėjai supras, kad balsavimas rinkimuose lemia visų mūsų perspektyvas. Nebalsuodami pirmiausia užsikrauname sau paklusnumo jungą ir paskui piktinamės, kad niekas neatstovauja mūsų interesų, o išrinktiesiems mūsų atstovams, tuo pačiu užkrauname jungą vadovaut neatstovaujant, nes nebeturime galimybės pasakyti: jūs blogai atstovaujate mūsų interesus, todėl mes norėtume jus pakeisti. Taigi išrinktieji lyg ir atpalaiduojami nuo socialinės atsakomybės, todėl gali laisvai vadovaudami rūpintis savo interesais…
Tai patvirtina ir situacija susidariusi po vakarykščio VRK posėdžio, kurio metu visgi buvo rasta priežastis, jei ne visiškai atmesti, tai bent pristabdyti socialliberalų organizuotos iniciatyvinės grupės registravimą. Matyt, niekam iš dabartinių seimo narių bei seimo institucijų neparanku, kad referendumo keliu būtų įtvirtinta galimybė rinkėjams pareikalauti iš savo atstovų socialinės atsakomybės, na o socialliberalai, nuosekliai laikydamiesi savo ideologinių vertybių ir pažadų rinkėjams, bando žengti šiuo, mano nuomone, perspektyviu, nors ir labai nelengvu, keliu.
Leave a Reply