HOLISTIŠKUMAS (iš graikų kalbos žodžio holos – visas) – pasaulio supratimas suvokiant jį kaip integralią visumą, vientisą gyvą organizmą, kurio kiekviena dalis – mikrokosmosas – tapati save kildinančiai bei save reguliuojančiai visuotinybei – makokosmosui. Jei ši visuma stabili, jos elementai gali ir privalo kisti, atsinaujinti, šitaip neleisdami jai sustabarėti ir palaikydami jos dinamiškumą. Svarbus ir kiekvienas atskiras elementas (nes jo veiklos sutrikimas atsilieps visai sistemai), ir visa sistema (be kurios darnaus veikimo negalės funkcionuoti nė viena atskira grandis).
Ištrauka iš konfucianizmo tyrinėjimų, autorė Loreta Poškaitė.
Leave a Reply