Nereikalingi būna žodžiai,
Pajaust užuojautą ir meilę.
Patekęs į stiprias rankas tu tėvo,
Jauties saugus tarytumei užuovėjoj.
Jo žodis nuskamba griežtokai,
Taip vyriškai, teisingai.
Viduj keistoka baimė džiaugias,
O vakare vėl pagiria tave dažnokai.
Vaikystė skuba pasivyt jaunystę,
Metai tarytumei sparnais plasnoja.
Ir pamatai akimirką sustojęs,
Kaip tėtės galvoje obels žiedai baltuoja.
Šiandieną aplankai retokai,
Su tėte jau kalbies nebyliai.
Nereikalingi būna žodžiai,
Širdy tu visada karštai Jį myli…
( Kęstutis Krencius; POEZIJA- Gražios eilės, mintys, žodžiai… | Baigiantis tėvo dienai.. | Facebook )
Leave a Reply